Valstybės kontrolė: 2016 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos

Valstybės kontrolės Seimui pateiktoje 2016 m. biudžeto projekto vertinimo išvadoje, kurią Valstybės kontrolė teikia vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, pažymima, kad 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta 2015-2016 metais struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti apie 1 proc. BVP. Valstybės kontrolės nuomone, rengiant šį projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes, išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, bus reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.

Vyriausybė siūlo Seimui nustatyti 2016-2018 metų vidutinio laikotarpio tikslą - struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, kuris būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP to meto kainomis. Valstybės kontrolė pastebi, kad, Lietuvai ilguoju laikotarpiu susiduriant su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas - 0,5 proc. BVP to meto kainomis arba apie 200 mln. eurų.

Lietuvos valstybės skolos lygis tarp Europos Sąjungos šalių yra vienas mažiausių, tačiau valstybės skola nuo 2008 m. iki 2014 m. padidėjo 2,8 karto, pažymi Valstybės kontrolė. Pastaruosius keletą metų ji yra nekintamo lygio - apie 40 proc. BVP. Dėl nuolatinio kasmetinio pirminio balanso pagerėjimo nukėlimo į ateitį neužtikrinamas pastovus ir tolygus valstybės skolos mažėjimas. Siekiant išvengti skolos augimo nuosmukio laikais ir mažinti valstybės skolą gerais laikais, Lietuvai reikėtų turėti pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti. Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja toliau tęsti deficito mažinimą ir siūlo -0,5 proc. BVP siektiną vidutinio laikotarpio tikslą, kuris leis kumuliatyviai sumažinti skolos lygį 5 proc. BVP per ateinančius penkerius metus.

2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta 2015-2016 metais struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti apie 1 proc. BVP. Valstybės kontrolės nuomone, rengiant šį projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes, išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, bus reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.

"Apibendrinant galime pasakyti, kad 2016 m. biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos. Pasakysiu dar griežčiau: jis balansuoja ant paskutinės galutinės pražangos ribos ir toks, koks jis yra, rodo, kad Lietuva ir vėl yra neparuošusi pagalvės nepalankiems šokams atremti. Todėl Fiskalinė taryba mano, kad vidutiniu laikotarpiu būtina tęsti deficito mažinimą", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kunijoši (Kuniyoshi) atkreipė dėmesį, kad 2016 m. biudžeto projektas vertintas atsižvelgus į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. Pasak jos, Valstybės kontrolė, skirtingai nei Finansų ministerija, vertino, kad ilguoju laikotarpiu Lietuva susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika.

"Visų pirma, taip yra todėl, kad auga su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. biudžeto projektas parengtas darant prielaidą, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su maža ilgalaikio tvarumo rizika ir tokia rizika galėtų būti, bet tik tuo atveju, jeigu būtų pilnai įgyvendintos visos numatytos 2016 m. Stabilumo programoje priemonės", - kalbėjo A. Kunijoši.

Tačiau, kaip atkreipė dėmesį specialistė, Europos Komisijos (EK) vertinimu, rizika yra vidutinė, todėl auditoriai mano, kad vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti ambicingesnė, t. y. -0,5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė pažymėjo, kad valstybės skola turėtų nuolat mažėti, tačiau tai nuolat atidedama, nes atidedamas pirminio balanso pagerėjimas.

"Norėtume matyti skolos mažėjimą nuo 2018 m. Tuo tarpu dabar matome riziką, kad ir nuo 2018 m. valstybės skola nemažės", - teigė A. Kunijoši.

Valstybės kontrolė taip pat mato nukrypimus pajamų prognozavime - ypač per daug optimistiškai prognozuojamas tokių mokesčių, kaip pridėtinės vertės ar gyventojų pajamų surinkimas, ir vertinime dėl gamybos atotrūkio.

"Matome nukrypimus dviejose dalyse. Viena dalis - tai yra pajamų prognozavimas, o antroji - mūsų vertinimas dėl gamybos atotrūkio, - kalbėjo Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė.

Valstybės kontrolės išvada yra rekomendacinė. Šią savaitę išvadą dėl Lietuvos kitų metų biudžeto projekto turėtų pateikti ir EK.

"Mes nekalbame apie išlaidų mažinimą, mes kalbame apie pajamų ir išlaidų pusiausvyrą, balansą, ir mes nevertiname biudžeto projekte atskirų eilučių tinkamumo, pagrįstumo. Mes kalbame apie galutinį rezultatą", - pabrėžė valstybės kontrolierius A. Dulkys.

ELTA primena, kad 2016 m. biudžeto projektą yra sukritikavusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, biudžeto projekte išlaidos beveik puse milijardo eurų viršys pajamas. Pasak D. Grybauskaitės, esame ant tos ribos, kada fiskalinės drausmės įstatymas gali būti nebevykdomas, nes "deficitas, deja, ir 2014, ir 2015, ir 2016 metais laipsniškai didėja, užuot mažėjęs".

Finansų ministerijos duomenimis, kitų metų biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

Planuojamas 2016 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 1,1 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis bus 1,3 proc. Didesnės, nei planuojama gauti šiemet, ir sieks 9,394 mlrd. eurų, o be ES ir kitų tarptautinės paramos lėšų - apie 4,8 proc. Didesnės, nei planuojama šiemet, ir sudarys 7,283 mlrd. eurų. Planuojamos biudžetų išlaidos - 3,8 proc. didesnės nei šiemet ir sieks 10,045 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sudarys 8,004 mlrd. eurų (kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis) ir bus 0,2 proc. Didesnės, nei patvirtinta šiems metams, planuojami asignavimai - 8,655 mlrd. eurų, t. y. 3,1 proc. didesni nei šiais metais.

ES investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų kitų metų biudžete numatyta 2,111 mlrd. eurų.