Vėjo jėgainių kelias į kaimą - ypač sunkus

Vėjo "malūnų“ reputacija – prasta

Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys apžvelgė vėjo energetikos plėtros Lietuvoje ir kitose šalyse įvairius aspektus. Anot jo, vėjo jėgainė negali būti laikoma ekologiškumo simboliu: vėjo energetikos gamyba brangesnė už kitas energijos rūšis, ji nepatikima, nes priklauso nuo vėjo stiprumo, neišsiverčia be nuolatinių subsidijų, labiausiai teršia aplinką iš kitų šaltinių.

"Kodėl neišnaudojus kitų atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie yra patikimi, pigūs ir minimaliai teršia aplinką? Tai geoterminė energija, kurios ištekliai Vakarų Lietuvoje yra didžiuliai, taip pat biokuras“, - kalbėjo V. Švanys.

Tuo tarpu, anot jo, stichiškai ir nevaldomai vėjo statybai sudaromos visos sąlygos: esą įstatymai dažnai kuriami vien tik siauriems grupiniams verslo interesams tenkinti, visiškai neatsižvelgiant į valstybės, visuomenės interesus, grubiai pažeidžiant vietos žmonių teises. Pernai Seimo atliktos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, bendruomenių nuomone, leidžia bet kurioje kaimo vietovėje ir net miesteliuose be jokių apribojimų, be detaliųjų planų, be šalia gyvenančių gyventojų sutikimo statyti pramonines iki 250 kW vėjo elektrines, jeigu atstumas iki sklypo ribos neviršija pusantros vėjo jėgainės aukščio.

"Tokios vėjo elektrinės yra 55-80 m aukščio monstrai, tylioje kaimo aplinkoje kelių kilometrų atstumu skleidžiantys natūralius gamtos garsus užgožiantį nuolatinį, pulsuojantį, ypatingai žmones erzinantį ir sveikatą neigiamai veikiantį žemų dažnių triukšmą ir infragarsą, sugriaunantį šalia vėjo elektrinių gyvenančių žmonių gyvenimus. Ir tai nėra prasimanymai, turime kompetetingų specialistų duomenis, tai patvirtina ir mūsų žmonės, kenčiantys jėgainių kaimynystę. Iš žmogaus atimamas ir jo turtas - namai ir žemė tampa beveik beverčiai dėl netinkamų gyvenimo sąlygų netoli vėjo elektrinių. Už tai žmonės negauna jokių kompensacijų, priversti lyg kokie įkaitai gyventi amžiname triukšme, o žemė tiks tik žemės ūkio veiklai“, - piktinosi V. Švanys.

Konferencijoje sukritikuotos esamos higienos normos dėl triukšmo lygio ir sanitarinių apsaugos normų (SAZ). V. Švanys pateikė duomenis, jog Lietuvoje leidžiamas nakties triukšmas (55 dBA) net 100 kartų viršija Švedijoje ar Vokietijoje leidžiamą nakties triukšmo ribą, o SAZ vėjo elektrinėms išvis panaikintos, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje atstumas nuo jėgainės iki sodybos siekia nuo pusantro iki 3 kilometrų.

Dėl jėgainių – į teismus

Konferencijoje pasisakę kitų bendruomenių vadovai akcentavo, kad prieš jėgainių masinę invaziją, kuri pajūryje yra didžiulė problema, galima atsilaikyti tik suvienijus jėgas.

Prieš jėgainių statybą kovojančios Ežaičių bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus piktinosi, kad vėjo elektrinių plėtrai nėra tinkamai pasirengusi nė viena valstybės institucija, nekalbant jau apie atitinkamus įstatymus.

"Mums niekas aiškiai neatsako nei į vieną klausimą dėl poveikio sveikatai, aplinkai, visi jie kartu su jėgainių statytojais tiesiog tyčiojasi iš bendruomenių. Jie sako: "Mes viską darome pagal įstatymus!" Kad nereikėtų poveikio aplinkai procedūros, verslininkai ėmė skaidyti, mažinti sklypus. Ir taip supaprastinta tvarka jie lengvai statys tuos monstrus. O mes liekame be jokių teisių. Vieną rytą atsikelsi ir per langą pamatysi vos ne savo kieme besisukančius vėjo malūnus“, - piktinosi R. Bartkus.

Savo patirtmi - gyvenimu šalia vėjo jėgainių - pasidalijo Kretingos rajono Kvecių bendruomenės pirmininkas Rimantas Lukošius. Prie Kvecių kaimo sukasi 6 vėjo jėgainės ir, R. Lukošiaus teigimu, gyventojai jau pajuto neigiamas pasekmes.

"Jėgainės sukasi septynerius metus ir tiek pat laiko mes kenčiame nuo triukšmo. Kreipėmės į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kvietėme, kad išmatuotų triukšmo lygį, kreipėmės į Seimą ir dar daug kur. Norėjo dar jėgainių statyti, aktyviai pasipriešinome. Kartą išjungė jėgaines, matyt, remontui, tai negalėjome patikėti, kad gali mūsų kaime būti taip tylu ir ramu“, - pasakojo R. Lukošius.

Iš to paties rajono Užpelkių kaimo atvykęs Eugenijus Valatka taip pat papasakojo, kad su vėjo jėgainių statytojais bylinėjasi jau penkerius metus.

"Kodėl jie stato ten, kur gyvena žmonės? Tegul stato dykynėse, bet ne, lipa žmonėms ant galvų“, - emocingai kalbėjo kretingiškis.

Tauragės rajono atstovė, vienos iš bendruomenių lyderė Laima Sugintienė kalbėjo, jog antai Lauksargių gyvenvietėje jau pastatyta 20 jėgainių ir žmonėms jos kelia nerimą, atima saugumo jausmą dėl sveikatos bei turto vertės, nes kai kurios jėgainės stovi mažesniu negu 300 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų.

"Norėjo dar statyti, sukilome, kad statytų toliau nuo gyvenviečių. Organizavome daug susitikimų, mus palaikė vietos valdžia ir pasiekėme, kad jų daugiau nebūtų“, - sakė L. Sugintienė.

Klaipėdos rajono bendruomenių konferencijoje dalyvavęs rajono meras Vaclovas Dačkauskas palaikė bendruomenių lūkesčius dėl vėjo jėgainių plėtros rajone.

"Išties į rajoną plūsta nevaldomos vėjo energijos investivijos. Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, į kurią pakviesti ir bendruomenių atstovai, kuri svarstys visuotinės gyventojų apklausos dėl vėjo jėgainių organizavimo galimybes. Nors ir taip sulaukiame labai daug signalų iš gyventojų, kurie yra prieš vėjo jėgaines. Taip pat šiuo metu yra rengimas specialusis planas dėl vėjo jėgainių plėtros rajone. Nors, aš asmeniškai, Klaipėdos rajone, kuris yra labai tankiai apgyvendintas, nematau jokios jėgainių perspektyvos“, - sakė meras.

Konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria pritarė atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, bet pareiškė, kad vystoma ūkinė veikla negali pažeisti darnaus vystymosi principų.

Be kita ko, tarp rezoliucijos, kuri pasieks šalies valdymo institucijas, reikalavimų, įrašytas ir reikalavimas vietos savivaldai: "Reikalaujame Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos priimti neigiamą sprendimą dėl vėjo elektrinių statybos galimybių rajone, kol nebus priimti reikalingi ją reglamentuojantys įstatyminiai aktai, pagrįstos, žmones bei gamtą nuo neigiamo poveikio apsaugančios, sanitarinės apsaugos zonos ir higienos normos“.

Šį reikalavimą rajono savivaldybės Taryba turėtų svarstyti vasario 24 d. įvyksiančiame posėdyje – paskutiniajame prieš savivaldos rinkimus.

---

"Rajone jėgainės dar nestatomos“

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė

“Norinčių statyti jėgaines rajono teritorijoje yra sąlyginai daug – juos domina visa teritorija, išskyrus rytinę pusę. Kol kas tie planai tik popieriuje, todėl mes galime tik preliminariai pasakyti, kad planuojama statyti daugiau kaip 50 vėjo jėgainių. Kol nėra galutinai patvirtintas bendrasis rajono planas ir dar rengiamas jėgainių specialusis planas, jokios statybos negali vykti ir investuotojai tą žino, veiklą planuodami su rizika. Jaučiamas didelis visuomenės sujudimas dėl jėgainių ir tai suprantama, nes įstatymų bazė išties netobula.“

"Vėjo jėgainių žala niekur pasaulyje neįrodyta“

Bendrovių "Vėjo gūsis“ ir "Vėjo vatas“ generalinis direktorius Egidijus Simutis

"Šiuo metu katastrofiškai sunku vystyti vėjo jėgainių verslą dėl nepamatuoto vietos bendruomenių pasipriešinimo. Todėl esame nusprendę pajūrio zonoje išvis neinvestuoti. Visų pirma, dėl jėgainių kenksmingumo žmonėms ar gamtai - tai niekur pasaulyje neįrodyta jokias faktais. Ir Lietuva, pristatytama save pasauliui, kad ir per artėjantį Europos krepšinio čempionatą, naudoja jėgainės – "žaliosios“, aplinkos neteršiančios energijos simbolį. Iš tiesų faktas, kad jėgainės pakeičia kraštovaizdį, bet daugiau jokios žalos jos nepadaro. Tai paprasti vėjo malūnėliai, elektros varikliukai ir tiek, kokia čia gali būti žala. Netiesa, kad į Lietuvą vežamos panaudotos jėgainės, atsakingai pareiškiu, kad statomos tik naujausios kartos vokiškos elektrinės, kurios atitinka visus europinius reikalavimus. Lietuvoje jau greitai nebeliks kur ką nors statyti, vien tik draudimai.

Turime savo jėgainių parkus Kretingos ir Tauragės rajonuose, statome jėgaines tik ant nuosavos žemės ne mažesniu kaip 500-1 000 m spinduliu nuo gyvenviečių, žemės nenuomojame, nes iš kitų investuotojų patirties žinome, kad tuoj iš aplinkos prasideda "žaliasis reketas“, nes kaimyninių sklypų savininkai veltui nieko nederina. Vėjo jėgainės – tokie pat statiniai kaip ir visi, todėl jų statybą reglamentuoja Statybos įstatymas.

Dėl higienos normų galiu pasakyti tik tiek: Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė ir joje galioja tokie pat norminiai aktai kaip ir ES, nes negali būti kitaip. Tad netiesa, kad kai kuriose ES šalyse yra privalomas kompensavimas už žemę gyventojams, kai pastatomos vėjo jėgainės. Tai abiejų šalių – investuotojo ir gyventojo - susitarimo reikalas, tačiau sukurtas teisinis mechanizmas, kaip tai padaryti. Reikia nepamiršti, kad mūsų šalis yra įsipareigojusi ES iki 2020 metų pagaminti iki 21 proc. visos suvartojamos energijos ir tai stiprina šalies energetinę nepriklausomybę.

Jeigu vėjo jėgainės būtų kažkokie aplinkai kenkiantys objektai, negi visame pasaulyje į jų statybą būtų investuojama daugiau negu į iškastinio kuro pagalba sukuriamą energiją? Netiesa sakoma ir dėl "žaliosios" energijos brangumo – vėjo pagaminta kilovatvalandė kainuoja 30 centų, o visa kita energija – išties brangiau. Tačiau suprantamas ir žmonių noras apsaugoti savo nuosavybę, turtą – į tai kiekvienas savininkas turi teisę. Tik nereikia bijoti tos vadinamosios jėgainių invazijos – realiai Lietuvoje jėgaines dabar stato 6 bendrovės, iš kurių tik trys turi jėgainių parkus. Jėgaines gali planuoti kas nori, bet pastatyti sugeba ne kiekvienas, nes tam reikalingos didelės lėšos, kurios turi būti investuojamos iškart, o ne palaipsniui, nes tokia vėjo jėgainių verslo specifika“.