Vienas pirmųjų klausimų Savivaldybės administracijos vadovui buvo, kiek pasistūmėta rengiant Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją. Anot S. Budino, jau įvertintas konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo aspektas, netrukus bus vertinamas ir kainos santykis.
"Atrinkti 6 stiprūs pasiūlymai, kuriuose norima pasitelkti užsienio partnerius. Tai buvo nurodyta ir konkurso sąlygose. Iki mėnesio galo tikimės atplėšti vokus ir skelbsime nugalėtoją, o spalį pradėsime ruošti strategiją", - sakė jis ir pridūrė, jog šiek tiek buvo sustota dėl iš vienos įmonės gauto skundo.
Atsakydamas į klausimą, kas kuruos strategijos rengimą, S. Budinas minėjo galimybę kurti atskirą Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) padalinį. Į jo veiklą būtų įtraukti visų prie ekonominės strategijos rengimo finansiškai prisidedančių organizacijų atstovai, kurie kartu kontroliuotų procesą.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindinis tikslas - kad iki 2030 m. Klaipėdoje gyventojų padidėtų 30-ia tūkstančių.
"Galime džiaugtis, kad gyventojų mažėjimo tendencija Klaipėdoje stabilizavosi. Džiugina gera tendencija, kad mokyklose rugsėjį pasirodė 18,6 tūkstančio vaikų - 480 daugiau nei pernai. Be to, šiemet mokyklos duris atvėrė 180 daugiau pirmokėlių nei pernai", - tvirtino S. Budinas.
Jis priminė praėjusią savaitę pasirašytą rangos darbų sutartį statant Klaipėdos baseiną. Esą 30 proc. planuojamų darbų atliks viena uostamiesčio įmonė. Kitąmet planuojama ir daugiau milijoninių projektų - žadama pradėti Tauralaukio mokyklos statybą (apie 5 mln. eurų), rekonstruoti P. Lideikio, Pamario gatves (apie 6 mln. eurų), Tilžės gatvę (apie 6 mln. eurų).
S. Budinas taip pat tikino, jog dirbama, kad atsirastų ir dar daugiau skrydžių iš Palangos.
"Šnekamės, kad šių metų pabaigoje atsirastų kryptis į vieną iš Vokietijos miestų", - tvirtino S. Budinas.
Beje, Savivaldybės atstovas atskleidė, jog bendradarbiaujant su "Investuok Lietuvoje" pavyko pasiekti, kad vienas iš jų turimų etatų būtų skirtas konkrečiai Vakarų Lietuvos regionui.
Kai kurių verslininkų pasipiktinimą kelia tai, jog Savivaldybė nori padidinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį būstus pastačiusiems, bet jų parduoti negalintiems investuotojams. Anksčiau jiems NT mokesčio tarifas siekė 0,3 proc. turto vertės, šiemet jis kilstelėtas iki 0,5, o kitąmet jį tikimasi pakelti iki 0,8 proc.
"Prieš tai 4 metus dirbau Taryboje, ir kasmet tas pats - gauname prašymus mažinti mokestį, kadangi nespėja parduoti. Su administracija priėjome prie išvados, kad galima surinkti 150 tūkstančių eurų per metus. Tai nėra maži pinigai. Be to, iš kitos pusės, mes taip verslininkų neskatiname parduoti būsto", - pažymėjo S. Budinas.
Verslininkai domėjosi ir Danės upės laivybos atgaivinimu. Esą yra gauti atitinkami leidimai iš Susisiekimo ministerijos, stengiamasi išspręsti įvairias biurokratines kliūtis, pačioje upėje jau atsirado laivybos eismui skirti ženklai. Mėginama sudaryti sąlygas ir mažiesiems uosteliams atsirasti, kurių ateityje galėtų būti net iki 12.
Viena verslininkė priminė jau prieš porą metų mieste diskusijas kėlusias striptizo klubų reklamas. Esą tąsyk ir Savivaldybės administracija žadėjo domėtis, ar tokia reklama neprieštarauja moralės ir kitoms normoms, tačiau jokios žinios iki šiol nesulaukta.
"Kas neuždrausta, tas leidžiama. Laikomės tokios pozicijos", - tvirtino S. Budinas ir sakė neįžvelgiantis didelės blogybės tokiose reklamose, kol jos atvirai neprasilenkia su morale arba nepažeidžia įstatymų.
Visgi jis žadėjo pasidomėti, ar Savivaldybėje dėl tokios reklamos kas nors buvo sprendžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą