Praėjusiais metais šalies savivaldybės verslui suteikė 4,65 mln. litų (1,34 mln. eurų) įvertintų nekilnojamojo turto lengvatų, žemės mokesčio nemokėjo apie 291 tūkst. gyventojų ir įmonių. Savivaldybės pripažįsta, kad žemės ir NT mokesčio lengvatomis lepindamos vietos verslininkus skriaudžia pačios save, tačiau esą tai - vienintelis būdas paskatinti investicijas. O štai buvusi sostinės valdžia lengvatomis bandė pritraukti ne naujus investuotojus, o nuo mokesčių naštos atleido savas įmones.
Negavo milijonų
Valstybinė mokesčių inspekcija „Vakaro žinias“ informavo, kad pernai nekilnojamojo turto mokestį turėjo mokėti 11 978 fiziniai ir 33 546 juridiniai asmenys. Į savivaldybių biudžetus turėjo būti sumokėta 310 mln. litų (89,7 mln. eurų), bet 4,656 mln. litų (1,348 mln. eurų) šios sumos sudarė NT mokesčio lengvatos.
Savivaldybių biudžetai dalies pajamų neteko ir dėl suteiktų žemės mokesčio lengvatų. Pernai buvo 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau šį mokestį mokėjo tik apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių.
Žemės mokesčio tarifai skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
0,5 proc. dydžio NT mokestį gyventojai turi mokėti, jei jų turimo turto bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų. Įmonės mokestį moka pagal savivaldybių tarybų nustatytus mokesčio tarifus, kurie svyruoja nuo 0,3 procento iki 3 procentų.
Vilnius atleido savas įmones ir sporto arenas
VMI pateiktais duomenimis, daugiausia NT mokesčio lengvatų pernai suteikė skolose skęstanti Vilniaus miesto savivaldybė. Iš įmonių, atleistų nuo NT mokesčio, sostinės savivaldybė į biudžetą negavo 2,273 mln. litų. Gyventojams suteikta NT mokesčio lengvatų už 1195 litus.
Įdomu tai, kad sostinės valdžia, vadovaujama buvusio mero Artūro Zuoko, nuo mokestinės prievolės pirmiausia atleido jai priklausančias įmones.
Pavyzdžiui, 2014 m. NT mokesčio lengvatos suteiktos skolose skęstančiai UAB „Vilniaus viešasis transportas“.
NT mokesčių nemokėjo ir liūdnai pagarsėjusi UAB „Start Vilnius“, kurios veiklą jau tiria teisėsauga, mat išaiškėjo, kad buvę bendrovės vadovai savivaldybei priklausančius pastatus, butus, sklypus, kurių dalis yra centrinėje miesto dalyje, įvertindavo ir pardavinėjo juokingai mažomis kainomis.
Mokesčio lengvatos buvo taikytos ir kitai savivaldybės įmonei - UAB „Vilniaus parkai“, prižiūrinčiai sostinės parkus.
Nuo mokesčio ne tik pernai, bet ir šiemet atleistos sporto arenos mainais į padarytas ar planuojamas investicijas į infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“, kuri valdo „Lietuvos ryto“ areną Ozo gatvėje, atleista nuo daugiau nei 20,5 tūkst. eurų priskaičiuoto NT mokesčio. Vilniaus pramogų arena (buvusi Utenos pramogų arena) atleista nuo 11,5 tūkst. eurų 2014-2015 metų NT mokesčio. Koncerno „MG Baltic“ iš dalies valdoma Vito Gerulaičio teniso akademija, kuriai Vilniu-je priklauso SEB are-na, atleista nuo beveik 122,5 tūkst. eurų NT mokesčio. „Siemens“ arena nuo 65 tūkst. eu-rų. Sporto draugija „Žalgiris“ šiemet galės nemokėti daugiau nei 11 tūkst. eurų, o bendrovė „Domus extra“, valdanti naująją „Compensa“ koncertų salę, - 15 tūkst. eurų NT mokesčio.
Lengvatomis vilioja investuotojus
Po sostinės savivaldybės daugiausia NT mokesčių lengvatų praėjusiais metais suteikė Marijampolės savivaldybė - įmonėms už 399,78 tūkst. litų, gyventojams - už 3240 litų. Kaip informavo savivaldybės Viešųjų ryšių taryba, nuo NT mokesčio buvo atleista 10 juridinių asmenų, tarp kurių yra ir Marijampolės futbolo klubas.
Marijampolės rajono meras Vidmantas Brazys aiškino, kad NT, žemės ar valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos, apsvarsčius savivaldybės tarybai, suteikiamos verslui, kuris prisideda prie gerovės regione kūrimo. Pavyzdžiui, investuoja į miesto infrastruktūros gerinimą, atlieka savo pastatų fasadų remonto darbus, einamaisiais metais sukuria ne mažiau kaip 5 darbo vietas savivaldybėje registruotiems gyventojams ir pan.
Gyventojai nuo minėtų mokesčių gali būti atleisti, jei yra bedarbiai ar socialiai remtini asmenys, daugiavaikės šeimos ar šeimos, netekusios šeimos maitintojo ir pan.
„Taip, dėl lengvatų mūsų biudžetas nukenčia, bet ką darysi? O kaip kitaip pritraukti investicijas į regioną? Verslui turi būti paranku čia steigtis, kurti darbo vietas“, - dienraščiui sakė meras. Jis patikino, kad lengvatomis yra lepinamos tik socialiai atsakingos įmonės.
Beje, ir kitos mažesnių miestų savivaldybės lengvatomis verslui lenkia didmiesčius. Pavyzdžiui, trečioje vietoje pagal suteiktų NT lengvatų sumą - Utenos rajono savivaldybė, verslui suteikusi 274,33 tūkst. litų lengvatų, o gyventojams - 0 litų. Akmenės rajono savivaldybėje „nurašytos“ NT lengvatos juridiniams asmenims sudaro 255,36 tūkst. litų, gyventojams - 0 litų.
Palangos miesto savivaldybė vietos verslą pamalonino 326,65 tūkst. litų NT lengvatomis, gyventojus - 1601 litu.
Kauno rajono savivaldybė suteiktomis NT lengvatomis lenkia Kauno miestą. Rajone nuo NT mokesčio prievolės atleistas verslas į biudžetą nesumokėjo 163 tūkst. litų. Tačiau gyventojams lengvatos nėra žarstomos.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aiškino, kad lengvatomis skatinamos rajone naujai įsisteigusios įmonės, kurių mažiausiai pusę darbuotojų sudaro rajone registruoti gyventojai. „Tokiems pradedantiesiems verslininkams taikome nulinius ne tik NT, bet ir žemės, valstybinės žemės mokesčius. Taip skatiname verslą pas mus ateiti. Galiu pasakyti, kad rezultatas yra: per pastaruosius ketverius metus įmonių skaičius rajone gerokai paaugo“, - tikino meras.
Jis pripažino, kad paprasti gyventojai nuo prievolės mokėti už jiems priklausančią žemę ir nekilnojamąjį turtą atleidžiami kur kas rečiau.
„Apie tai nekalbame. Tuos mokesčius, kuriuos turi mokėti fiziniai asmenys, ir moka. Nieko čia nepadarysi - tik įmonėms taikome, o juridiniams asmenims - kaip valstybės nustatyta“, - paaiškino meras.
Vėliau savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjas Arūnas Milius patikslino, kad teoriškai į rinkliavų lengvatas gali pretenduoti ir gyventojai, jei yra socialiai remtini arba dėl objektyvių priežasčių negali sutvarkyti nuosavybės dokumentų. Taip pat jei juos ištikusi kokia nors nelaimė - pavyzdžiui, turtą suniokojo gaisras.
„Nuo NT mokesčio atleidžiami tik juridiniai asmenys. Žemės nuomos mokesčio lengvatos gyventojams pernai sudarė tik 200 litų, nuo to mokesčio daugiausiai tik įmonės buvo atleidžiamos. Žemės mokesčio lengvatos fiziniams asmenims išvis tik 100 litų buvo. Tų atleidžiamų asmenų pasitaiko, bet jų prašomos sumos juokingos. Kartais pagalvot gali, kad dėl tokios sumos neverta net kreiptis. Keisti sprendimą tampa brangiau nei sumokėti tą mokestį“, - aiškino A.Milius.
Statistika
Savivaldybės turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Didžioji dalis tą ir daro.
Iš 60 šalies savivaldybių tik 21 nenumatė nė cento NT mokesčio lengvatų ne tik gyventojams, bet ir vietos verslui.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą