Verslas nori daugiau dėmesio ir pinigų

Klaipėdos verslininkai pageidauja, jog uostamiesčio valdžia daugiau dėmesio bei paramos skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui.

Po konferencijos-forumo "Klaipėdos verslo diena" miesto valdžiai nutarta pateikti keletą pasiūlymų, pasirašytų Klaipėdos apskrities darbdavių, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijų, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos ir asociacijos Mano miestas Klaipėda.

Verslininkai norėtų, kad Klaipėdos miesto strateginiame 2011-2013 m. plane būtų numatyti realūs verslo skatinimo veiksmai, numatytas biudžetas. Smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti siūloma skirti ne 0,08 proc. miesto metinio biudžeto finansavimą, kaip yra dabar, o padidinti jį iki 2 proc.

Taip pat pageidaujama, kad savivaldybėje atsirastų SVV skyrius, kuriame plušėtų ne mažiau kaip trys profesionalūs darbuotojai. Tokį norą verslininkai argumentuoja tuo, kad savivaldybėje buvo panaikintas verslo poskyris, o vienintelis šiuos reikalus kuruojantis darbuotojas iš tiesų rūpinasi tik darbo biržos rėmimo programomis. Be to, uostamiestyje jau kelerius metus neatliekami verslo tyrimai.

Savivaldybė siūloma įkurti ir SVV plėtros tarybą, kuri rūpintųsi verslo, mokslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimu, verslo aplinkos gerinimu, strateginiu planu ir pan. Šią tarybą turėtų sudaryti miesto Tarybos nariai, SVV asocijuotų organizacijų bei švietimo ir mokslo atstovai.

Verslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad SVV yra pagrindinis Klaipėdos bei visos Lietuvos ekonomikos augimo variklis. Klaipėdos apskrityje SVV įmonės sudaro 99,6 proc. visų įmonių, čia dirba 81,7 proc. visų darbuotojų. Iš šiemet uostamiestyje veikiančių 5034 įmonių daugiau nei penktadalis - individualios, o pagal verslo liudijimus dirba dar beveik 6 tūkst. žmonių, iš kurių 3 tūkst. - nuolat.

Krizės laikotarpiu SVV paslaugų ir prekių pardavimas nuo 4,8 mlrd. litų smuko maždaug 400 mln., bet jų indėlis išaugo nuo ketvirtadalio iki pusės visų įmonių uždirbamų pajamų.