Visuomenei atsiskaitydama už 2015-uosius, Konkurencijos taryba viešai pristatė savo veiklos ataskaitą. „Konkurencijos taryba yra tam, kad žiūrėtų, jog viešieji subjektai ar įmonės neribotų konkurencijos rinkoje. Jeigu kainos kyla dėl to, kad konkuruojančios įmonės tarpusavyje susitarė jas pakelti, mes pradedame tyrimą, pareikalaujame tokius veiksmus nutraukti ir už pažeidimą nubaudžiame“, - veiklos ataskaitą Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pradėjo primindamas, kokią funkciją atlieka taryba. Ir nors veiklos ataskaitoje pateikiamas gana didelis baudų skaičius, pirmininkas primena, kad kol kas baudas galima skirti tik įmonėms, o viešiesiems subjektams - ne. Tad viena iš tolesnių tarybos siekiamybių yra įvesti baudų sistemą ir viešiesiems subjektams, siekiant paskatinti juos atsakingiau veikti.
Pasak jo, tai būtina priminti, nes didelė visuomenės dalis iš Konkurencijos tarybos reikalauja daugiau, nei ji iš tiesų daro. „Konkurenciją kuria konkurentai, o ne konkurencijos institucijos. Taip tikimasi, kad mes sužinotume, kodėl krevetės taip pabrango ar kodėl tiek kainuoja kalafiorai. Iš to išplaukia ir kitas lūkestis, kuris susijęs su tuo, jog norima, kad mes kažkokiu būdu reguliuotume kainas. Bet kainų reguliavimas rinkos ekonomikoje yra išimtinis dalykas, kurį numato įstatymai. Taigi ką mes padarėme? Mes nereguliavome kainų, netyrėme visos rinkos ir visų prekių, nes nemanome, kad tai mūsų funkcija. Bet mūsų funkcija tikrai yra prižiūrėti, kad kainos rinkoje vartotojams nekiltų dėl konkurencijos pažeidimų“, - prieš pristatydamas veiklos ataskaitą tvirtino Š.Keserauskas.
Tad, atliepdamas pastarųjų dienų aktualijas, pirmininkas tik priminė, kad Konkurencijos taryba negali nustatyti kainų prekybos centruose, o pastebėjus konkurencijos pažeidimų taryba imtųsi reikalingų priemonių. Ar šiuo metu pastebimi tam tikri signalai dėl daržovių kainų kilimo prekybos centruose ir bus imtasi jomis domėtis aktyviau, Š.Keserauskas atsakyti griežtai nesiryžo: „Mes galime tik nustatyti pažeidimą ir nubausti, jei jis iš tiesų yra. Galiu patvirtinti, kad nėra tokios konkurencijos institucijos, kuri neapsidžiaugtų gavusi galimybę taip savo naudą įrodyti visuomenei. Bet brangimas galimas ir dėl daugelio priežasčių, kurios gali būti nesusijusios su konkurencija.“
Apžvelgdamas 2015 metų nuveiktus darbus, pirmininkas pirmiausia pabandė įvardyti, kokią naudą visuomenei atneša tarybos veikla. Buvo įvardyta, kad į tarybos veiklą investuotas euras pernai davė 9 eurus naudos gyventojams, nes buvo nustatyti konkurencijos pažeidimai ar užbėgta jiems už akių ir išvengta nepagrįstai pakeltų kainų.
Kaip svarbiausius 2015 metų darbus Š.Keserauskas įvardino nustatytus kartelinius susitarimus, kai kino teatrus valdančios bendrovės „Forum Cinemas“ ir „Multikino Lietuva“, taip pat „Forum Cinemas“ ir „Cinamon Operations“ sudarė du konkurenciją ribojusius susitarimus dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo. Pasak Š.Keserausko, dažniausiai tokie susitarimai vartotojams padidina prekės ar paslaugos kainą apie 10 proc.
„Taip pat nustatėme, kad tarp įmonių, kurios veikia biokuro srityje, buvo susitarimas, kuris taip pat, mūsų manymu, turėjo įtakos vartotojų kainoms už šilumą. Įmonės tarpusavyje susitarė, kad rinka bus uždaryta ir čia negalės patekti mažesni rinkos žaidėjai, kurie galėtų pasiūlyti pigesnio biokuro“, - tvirtina Š.Keserauskas.
Jis paminėjo, kad per praėjusius metus konkurencijos pažeidimų nustatyta įvairiose srityse. Pavyzdžiui, pernai buvo išnagrinėti 433 vartotojų skundai dėl reklamos. Čia dominavo tyrimai dėl neteisingų palyginamųjų kainų, tad buvo išsiųsti 159 įspėjimai dėl klaidinančios reklamos ir nustatyti 5 Reklamos įstatymo pažeidimai. Taip pat 2015 metais buvo atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, pieno ir pieno produktų sektoriaus, kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimai.
Pernai Lietuvos konkurencijos taryba buvo pastebėta ir tarptautinių organizacijų. Vienas iš svarbiausių įvertinimų - pakilimas tarp profesionaliausių institucijų pasaulyje. Pernai tarybos įvertinimas pakilo nuo 2 iki 3 žvaigždučių iš galimų 5.
Konkurencijos taryba pristatė ir savo tolesnius veiklos planus. Vienas iš jų - noras nuo 2017-ųjų veikti ne iš valstybės biudžeto, o pagal privačių subjektų finansavimo modelį. Pagal šį principą daugiau kaip 20 milijonų eurų pajamas gaunančios įmonės mokėtų metinę išmoką, siekiančią 6000 eurų, iš jų ir būtų surinktas tarybos biudžetas. Remiantis dabartine situacija rinkoje, tokių įmonių šalyje yra daugiau nei 480. Konkurencijos tarybos manymu, toks finansavimo modelis užtikrintų nepriklausomą tarybos veiklą nuo politikų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą