„Svarbiausia aplinkybė, kuri pastūmėjo Ministrų kabinetą priimti neigiamą išvadą, buvo ta, kad tokiomis aplinkybėmis susidarytų sąlygos suklaidinti indėlininkus. Kiltų abejonių, koks tai indėlis ir kokios žmogaus, padėjusio indėlį, konkrečios teisės ir galimybės, esant būtinam reikalui, pavyzdžiui, mirus artimam giminaičiui, pinigus atsiimti“, - tvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius.
Vyriausybės vertinimu, derėtų likti prie dabartinio teisinio reglamentavimo, kuris numato galimybę, nors ir prarandant palūkanas, esant reikalui atsiimti terminuotą indėlį.
„Vertėtų pasilikti prie dabartinio Civilinio kodekso nuostatų, kad indėlis banke yra mano pinigai, ir, jei man jų labai reikia, iš anksto pranešęs, praradęs palūkanas, turėčiau teisę juos pasiimti tada, kai aš nuspręsiu, o ne bankas nuspręs, kad ir man būtų galima“, - dėstė R.Šadžius.
Civilinio kodekso pataisas, kuriomis buvo siūloma įteisinti neatšaukiamus terminuotus indėlius, pasiūlė šeši Seimo Darbo partijos frakcijos nariai ir vienas socialdemokratas.
„Indėlio sutartis sudaroma ir visos jos sąlygos, įskaitant indėlio terminą, sutariamos abiejų šalių laisva valia. Indėlininkas turi visišką pasirinkimo laisvę, kokiai kredito įstaigai ir kokiomis sąlygomis patikėti savo indėlį. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad abi sutarties šalys turi teisėtus lūkesčius, jog visos indėlio sutarties sąlygos bus vykdomos“, - teigė vienas iš projekto iniciatorių Raimundas Markauskas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą