Vyriausybė planuoja išnaikinti nedarbą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės pavedimu parengė Užimtumo didinimo 2014-2020 metų programą. Jei ji būtų patvirtinta ir vėliau įgyvendinta, per 7 metus dirbančių žmonių skaičius išaugtų daugiau nei 200 tūkst., laisvų darbo vietų padvigubėtų, veikiančių įmonių atsirastų vis daugiau ir t.t. Beje, šioji programa neatrodo utopinė, kokios paprastai būna ilgalaikės programos, vizijos, strategijos. Joje net išvardyti konkretūs žingsniai, kuriuos žengus nedarbą tikrai įmanoma smarkiai sumažinti. Tik klausimas, ar nepritrūks politinės valios.

Optimistiniai tikslai

Programoje yra pateikiamas didžiulis sąrašas rodiklių, kuriuos ketinama pasiekti. Jie labai optimistiniai. Pavyzdžiui, 20-60 metų gyventojų užimtumo lygį planuojama pakelti nuo 67,2 iki 72,8 proc. 2020 metais, laisvų darbo vietų skaičius turėtų išaugti nuo 0,9 iki 2 proc., samdomų žmonių skaičius - nuo 1,136 mln. iki 1,35 mln., įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų - nuo 20 iki 23.

Taip pat išsikeltas tikslas didinti darbo jėgos kvalifikaciją, todėl 2020 metais mokyklos nebaigusių žmonių teliktų 5 proc. Savo ruožtu tada esą ilgalaikių bedarbių nedarbo lygis nuo 6,5 proc. nukristų iki 4,5 proc., jaunimo nedarbo lygis - nuo 32,9 iki 16 proc., bendras nedarbo (15-64 metų amžiaus žmonių) lygis - nuo 13,5 iki 7 proc.

Dabartinė situacija baisi

„Nors Lietuvos ekonomika nuo 2010 metų ES augo itin sparčiai, nebuvo sukurta tiek darbo vietų, kad būtų galima sparčiai ir tvariai laisvus darbo išteklius įtraukti į darbo rinką. 2012 metais užimtųjų buvo 241,5 tūkst. mažiau nei iki krizės 2008 metais. Dėl nepakankamai efektyviai kontroliuojamo nelegalaus darbo nemaža dalis darbo vietų yra šešėlyje. Verslo aplinka nėra palanki investicijoms, verslo plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti“, - dėstoma dokumente.

Pagrindines programos nuostatas dėliojo vasarį premjero sukurta socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vadovauta darbo grupė, kurioje dirbo per 30 asmenų: ne tik įvairių ministerijų ir valstybės institucijų darbuotojai, bet ir pramonininkai, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, smulkieji verslininkai.

Ketinama mažinti mokesčius

Minėta darbo grupė pateikė daugybę siūlymų, kurie turėtų skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, naikinti administracines kliūtis, kylančias įdarbinant, trumpinti teritorijų planavimo procesą, užtikrinti finansinių išteklių prieinamumą verslo pradžiai (garantijos kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas, lengvatinės paskolos, mokestinės ir kitokios paskatos, pavyzdžiui, pirmus trejus metus įmonę atleidžiant nuo pelno mokesčio).

Taip pat siūloma didesnį finansavimą skirti toms studijoms ar profesiniam parengimui, kurio labiausiai reikia darbo rinkoje.

Ankstesnės programos patyrė fiasko

Programos projekto rengimą koordinavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Aivaras Tušas „Respublikai“ sakė tikintis, kad išsikelti tikslai bus pasiekti. Beje, iki šiol Lietuvoje nebuvo patvirtinta nė viena vien užimtumui didinti skirta programa. Nedarbo mažinimas buvo numatytas keliose kitose programose, tačiau, savaime aišku, jose iškelti tikslai iki šiol nebuvo įgyvendinti. Pasak A.Tušo - dėl krizės.

„Tos programos, pagal kurias gyvename, daugiau mažiau susijusios su užimtumu, tačiau buvo kurtos daug anksčiau, imti 2005-2006 metų rodikliai, kurie buvo labai geri, vyravo optimistinės nuotaikos, todėl buvo iškelti itin optimistiniai tikslai. O paskui atėjo krizė ir viskas pablogėjo. Dabar vėl artėjame į prieškrizinį lygį, todėl įmanoma, kad iškelti tikslai bus pasiekti. Ypač optimizmo pridėjo pastaruoju metu pagerėjusi padėtis darbo rinkoje. Tačiau, antra vertus, niekada negali žinoti, kas per tuos kelerius metus, iki 2020 m., nutiks“, - dėstė A.Tušas.

Bet viceministras pripažino, kad kuriant programą buvo pateikta ir nemažai nerealių siūlymų.

„Būta siūlymų pagerinti tą ar aną, bet nenurodyta konkretaus plano. Pasiūlymai iki šiol plūsta, tačiau dabar programą deriname su kitomis institucijomis ir tikimės, kad joje liks vien racionalūs siūlymai. Pavyzdžiui, numatyta mažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau nėra nurodyti konkretūs mažinimo dydžiai“, - sakė viceministras.

Siekis - atgaivinti kaimą

Pasak jo, šiuo metu blogiausia situacija yra kaimiškose teritorijose, kur nedarbas dvigubai viršija šalies vidurkį. Viena iš idėjų, kaip nors kiek atgaivinti kaimą, kuriame nebeliko mokyklų, bibliotekų, felčerio punktų ir kitų darbo vietų - kaimiškoje teritorijoje naujai įsteigtas įmones pirmus trejus metus atleisti nuo pelno mokesčio. Tada verslas bus suinteresuotas darbo vietas steigti ne tik miestuose, bet ir kaimuose bei gyvenvietėse. Tiesa, A.Tušo teigimu, kol kas nesugalvota, kaip apsisaugoti nuo to, kad po trejų metų verslininkas įmonę uždarys ir, norėdamas vėl gauti lengvatų, atidarys naują.

„Dabar žmonės iš kaimų bėga ir į miestus, ir į užsienį, todėl toks siūlymas man patinka. Tačiau reikia įdiegti saugiklius, kad po trejų metų nebūtų gudraujama. Dabar programa derinama su kitomis institucijomis, todėl galbūt ir tai bus aptarta per diskusijas. Tikimės, kad jau rudenį Vyriausybė programą patvirtins“, - sakė A.Tušas.

Viceministro teigimu, jeigu programa bus patvirtinta, ateityje visi nauji teisės aktai, susiję su darbo rinka, turės būti derinami su ja.