Vyriausybė pritarė 2016 m. biudžeto projektui

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurių planuojama beveik 2,006 mlrd. eurų) 2016 metais sudarys 9,289 mlrd. eurų, arba 0,2 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,875 mlrd. eurų, arba 2 proc. daugiau nei 2015 m.

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,283 mlrd. eurų, arba bus beveik 5 proc. didesnės nei šiemet.

Daugiau pajamų tikimasi gauti iš gerėjančio mokesčių surinkimo, atlyginimų didėjimo, ekonomikos augimo, todėl planuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,666 mlrd. eurų, t.y., tikimasi gauti apie 326 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2015 m. Kitų pajamų numatoma gauti apie 617 mln. eurų, t.y., per 10 mln. eurų, arba beveik 2 proc. daugiau, nei 2015 metais.

2016 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys 586 mln. eurų. Numatomas viso viešojo sektoriaus finansų deficitas – 1,3 proc. BVP.

Biudžeto rodikliai parengti, remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2016 m. BVP augs 3,2 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,4 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 8,8 proc.

“2016 metų biudžeto viena iš pagrindinių ypatybių yra tai, kad laikydamiesi fiskalinės drausmės ir toliau didelį dėmesį skirsime šalies socialiniams ir krašto gynybos klausimams. Todėl padidindami minimalią algą bei neapmokestinamų pajamų dydį, keldami kultūros, socialinių darbuotojų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, visuomenės sveikatos darbuotojų atlyginimus bei toliau didindami krašto gynybos finansavimą, kartu privalome išlaikyti šalies finansų stabilumą bei nedidinti valstybės skolos ”, − aiškina finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vykdant partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, šiai sričiai kitąmet numatyta beveik 150 mln. eurų daugiau nei 2015 m. – iš viso per 574 mln. eurų.

33 mln. eurų daugiau nei 2015 m. papildomai numatyta įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti, o bendra iš biudžeto mokama tokių įmokų suma kitąmet planuojama beveik dvigubai didesnė nei šiemet ir sieks 70 mln. eurų.

Minimaliajai mėnesio algai padidinti dviem etapais nuo 300 iki 350 eurų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms numatyta beveik 39 mln. eurų.

Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui (po 71 eurą), socialinių darbuotojų algoms (po 50 eurų), pagal darbo sutartis dirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų minimaliems atlyginimams padidinti papildomai numatyta beveik 24 mln. eurų.

Teisės aktų nuostatoms įgyvendinti ir kitoms būtinoms reikmėms 2016 m. biudžete papildomai numatyta beveik 453 mln. eurų. „Mes privalome finansuoti gynybos išlaidas pagal galiojantį politinių partijų susitarimą, vykdyti Vyriausybės įsipareigojimus Lietuvos žmonėms ‒ gerinti jų gyvenimo kokybę“, ‒ komentuoja finansų ministras Rimantas Šadžius.

Planuojama, kad 2016 m. skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 602 mln. eurų, t.y. , apie 16 mln. eurų mažiau nei 2015 metais.

Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,6 mlrd. eurų arba beveik perpus mažiau nei šiemet. Daugiausiai – apie 1,1 mlrd. eurų – numatoma skolintis vidaus rinkoje leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) bei mažmeniniams investuotojams (pirmiausiai gyventojams) skirtus taupymo lakštus. Numatoma, kad valstybės skola 2016 metų pabaigoje sudarys apie 15,8 mlrd. eurų arba 40,8 proc. BVP.

Pajamos iš mokesčių

Svariausią visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų dalį – apie 42 proc. sudarys pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 3,054 mlrd. eurų. Skaičiai prognozuoti, atsižvelgiant į šių metų numatomą PVM surinkimą, galiosiančių šio mokesčio lengvatų, grąžintinos ir nesumokėtos PVM sumų pokyčių įtaką faktinėms pajamoms, galutinio vartojimo išlaidų augimą, kuris kitąmet, tikėtina, sieks 5,7 proc.

2016 m. į biudžetą prognozuojama gauti 1,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba apie 20 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Jas apskaičiuojant, remtasi metinio darbo užmokesčio fondo augimo 6 proc. prognozėmis, taip pat atsižvelgta į mokestinių pasikeitimų įtaką pajamoms iš šio mokesčio.

Trečioje vietoje pagal svarbą pajamų struktūroje yra akcizai. Planuojamos jų pajamos – beveik 1,161 mlrd. eurų, t.y., apie 16 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų. Prognozė sudaryta, įvertinus akcizinių prekių daugiamečius pardavimų duomenis, atsižvelgus į numatomą akcizų tarifų didinimą rūkalams bei alkoholiniams gėrimams nuo 2016 m. kovo 1 d.

Įvertinus BVP augimą, numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio mokėjimo tendencijas, 2016 m. prognozuojama per 560 mln. eurų pajamų iš pelno mokesčio.

Asignavimai, investicijos

2016 metų valstybės biudžete svarią pajamų dalį sudarys Europos Sąjungos investicijos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, kurios ir toliau bus paskirstomos visoms ūkio sritimis, siekiant išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką bei skatinti darbo vietų kūrimą.

2016 m. valstybės biudžete asignavimai iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys daugiau nei 2 mlrd. eurų. Šios lėšos tai: 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų ir kitų Europos programų lėšos (2016 m. biudžete ‒ 947 mln. eurų), ES parama žemės ūkiui (782 mln. eurų), ES parama vidaus politikos tikslams įgyvendinti (213 mln. eurų kitų metų biudžete), į kurią įeina Ignalinos programos, Išorės sienų fondo, Grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo lėšos, taip pat Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšos (beveik 62 mln. eurų).

Didžiausia 2016 m. ES fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalis skiriama ekonomikai – daugiau nei 1,461 mlrd. eurų. Jos bus naudojamos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, energetikos efektyvumui didinti bei informacinės visuomenės plėtrai. Siekiant skatinti ūkio konkurencingumą, 2016 m. biudžete taip pat nemaža dalis lėšų numatyta mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimui.

Dėl to, kad prasideda naujas struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis, kai rengiami projektai, o ne gaunami pinigai, prognozuojami 2016 m. asignavimai iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys apie 317 mln. eurų (14 proc.) mažiau nei 2015 metais.

Savivaldybių biudžetai

Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo.

Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis ‒ nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.

„Nauja, pagal Konstitucinio teismo sprendimus, suformuota gyventojų pajamų mokesčio skyrimo savivaldybėms tvarka yra aiški ir skaidri, o savivaldybės finansiškai tampa vis stipresnės. Tą neabejotinai pajus gyventojai. Įstatymų pakeitimai taip pat didins savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonominę plėtrą savo teritorijoje, nes nebeliko nuostatos, ribojančios savivaldybių biudžetų pajamų augimą, t.y. nuo šiol geriau besitvarkančios savivaldybės savo uždirbtus pinigus galės pasilikti vietos reikmėms“, ‒ pastebi finansų ministras Rimantas Šadžius.

Visos savivaldybės 2016 metais turės garantuotus pajamų šaltinius papildomiems išlaidų pokyčiams finansuoti, o jų 2016 metų pajamos nebus mažesnės, negu tokias pajamas jos turėjo 2015 biudžetiniais metais.

Konkrečioms savivaldybių išlaidoms finansuoti numatyta 1,055 mlrd. eurų specialiosios tikslinės dotacijos. Jų suma, palyginti su 2015 metais, yra 179 mln. eurų didesnė. Nuo 2016 m. į šias dotacijas įskaitomos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos 2016 metais iš visų pajamų šaltinių sudarytų 2,509 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 metais, jos didėtų 13 proc., arba daugiau nei 288 mln. eurų.

Savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje turėtų paskatinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata neberiboti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo.

Atsižvelgiant į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo nuostatas, kuriomis yra nustatyti reikalavimai savivaldybių biudžetams užtikrinti fiskalinę drausmę, 2016 metams nustatomi savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai.

Taip pat savivaldybėms keliami reikalavimai dėl įsiskolinimų suvaldymo, o Vilniaus miesto savivaldybei – ir dėl jų sumažinimo.