Jeigu Seimas priims atitinkamą įstatymo projektą, nuo kitų metų pradžios bus draudžiama grynais atsiskaityti ne tik už vienkartinius sandorius, viršijančius minėtą sumą, bet ir tęstinius.
Tai yra, jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai ar kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį ir neterminuotą sandorį (pvz., patalpų nuomos) ir visa atsiskaitymų ar mokėjimų suma nežinoma, jie galėtų būti vykdomi tol, kol jų suma pasieks 3 tūkst. Eur sumą.
Paprastai kalbant, jeigu šeima nuomoja butą, pvz., už 300 Eur per mėnesį, tai grynaisiais nuomą būtų galima mokėti tik 10 mėnesių. Vėliau tektų mokėti kitomis priemonėmis, pvz., internetu.
Atsiskaitymai grynaisiais būtų ribojami ne tik tarp gyventojų, bet ir įmonių, taip pat kai viena šalis fizinis, o kita – juridinis asmuo.
Vyriausybės išvadą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo rengė Finansų ministerija. Jos nuomone, pradiniame įstatymo projekte numatytą 5 tūkst. Eur ribą reikėtų mažinti iki 3 tūkst. dėl kelių priežasčių.
Pirma, bendra ES ir pasaulinė tendencija esą yra teisiškai riboti asmenų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais – kai kuriose šalyse tokie ribojimai taikomi ne sumai, bet ir veiklos sektoriui, kuriame sandoriai sudaromi (pvz., Italijoje taip atsiskaityti draudžiama už patalpų nuomą).
Antra, kitose ES šalyse atsiskaitymų grynaisiais riba jau gerokai sumažinta arba planuojama mažinti – nuo 15 tūkst. Lenkijoje iki 500 Eur Graikijoje. Atsiskaitymų ribojimai, Finansų ministerijos vertinimu, veikia kaip kovos su terorizmo finansavimu ir šešėline ekonomika priemonė.
Tiesa, ministerija nurodo ir galimas neigiamus siūlomų ribojimų pasekmes. Tam tikromis aplinkybėmis (pvz., nedarbo dienomis) būtų sudėtinga atlikti mokėjimus negrynais pinigais.
Gyventojai ir verslas gali patirti daugiau išlaidų už bankų ir kitų mokėjimo įstaigų paslaugas. Kartais atsiskaitymas negrynais būtų sudėtingas, nes yra nustatyti el. bankininkystės ir mokėjimo kortelių operacijų limitai.
Esą problemų gali kilti ir užsienio piliečiams, kurie nesinaudoja el. bankininkyste. Ne visi mokėjimo paslaugų tiekėjai teikia universalias atsiskaitymo paslaugas, kai sandorio vertė viršija 3 tūkst. Eur.
Ūkio ministerija prieštarauja Finansų ministerijos išvadoms ir tam, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais būtų ribojami.
Poveikis automobilių prekybai ir NT nuomai
Prieš kurį laiką DELFI kalbinti verslininkai skirtingai vertino pasiūlymus riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais.
Pavyzdžiui, Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis siūlomas permainas kritikavo. Jo teigimu, jos ypač apsunkintų prekybą naudotais automobiliais, nes nemažai jų atvyksta iš užsienio ir savaitgaliais, kai dirba mažai bankų skyrių. Norėdami sumokėti už automobilį jie patirtų papildomų sunkumų, dėl ko gali sumažėti turgaus prekyba.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigiamai įvertino siūlomus pokyčius. Jie esą suteiktų daugiau skaidrumo būsto nuomos rinkai. Asociacijos skaičiavimais, šiuo metu 4/5 nuomos rinkos lindi šešėlyje.
Tiesa, direktoriaus manymu, naujovė duos naudos tik tuo atveju, jeigu būtų „atitinkamas kontrolės, žmonių įpročių, pavedimų judėjimo monitoringo mechanizmas“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas nesutinka su argumentu, kad ribojant atsiskaitymą grynaisiais pinigais bus sumažinta šešėlinė ekonomika. Esą ribojimas paveiks tik tuos, kurie ir taip veikia legaliai, o tiems, kurie nusižengia įstatymui, dar vienas reguliavimas bus nemotais.
„Pavyzdžiui, laužtuvas yra dažnai vagystėse naudojamas įrankis. Ar pavyktų valdžiai sumažinti vagysčių kiekį jei būtų priimtas Legalaus laužtuvų naudojimo įstatymas teigiantis, kad laužtuvai gali būti naudojami tik legalioms reikmėms, o vagystėse – ne? Aišku, kad nepaveiktų. Vagims nuo tokio naujo įstatymo būtų nei šilta, nei šalta. Lygiai taip ir su grynųjų ribojimu – kas veikia šešėlyje, jiems toks ribojimas nebent privers pakelti vieną antakį. Jei apskritai jie apie tokį apribojimą sužinos“, – komentavo jis.
Įstatymu riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais dar 2015 m. pasiūlė praėjusios kadencijos Seimo nariai. Tuometiniame projekte siūlyta drausti kiek didesnės vertės (5 tūkst. Eur) sandorius.
Tiesa, buvo ir tokių Seimo narių, kurie siūlė dar didesnę ribą – 10 tūkst. Kiek ironiška, bet 2015 m. gegužę šį siūlymą kartu su kitais Liberalų sąjūdžio pasirašė ir tuometinis šios partijos pirmininkas Eligijus Masiulis. Lygiai po metų jis buvo sulaikytas dėl įtarimų kyšio paėmimu.
Per 100 tūkst. Eur grynaisiais pinigais alkoholio dėžutėje jis gavo (paties teigimu, kaip paskolą) iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą