NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas informavo, kad tarnyba nori paneigti straipsnyje klaidingai pateiktą ir tikrovės neatitinkančią žinią ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą informaciją apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo galimybes ir įvairių institucijų kompetencijas šiame procese.
NŽT neteisingi pasirodė kai kurie su tarnybos veikla susiję Klaipėdos savivaldybės tarnautojų teiginiai, pavyzdžiui, "remiantis statybas palengvinusiu įstatymu, nebereikia rengti detaliojo plano, užtenka tik žemėtvarkinio plano, kurio neprivaloma derinti su Savivaldybe", "Tokių žemėtvarkinių planų yra daugybė, bet mums jų nerodo. Žemėtvarkininkai juos tvirtina dešimtimis. Šita "zaraza" prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, nes įstatymai leido labai daug išimčių - nereikia detaliojo plano, užtenka parengti žemėtvarkinį planą. Šis planas viešai nesvarstomas, miesto Tarybos nariams nerodomas, patvirtinamas žemėtvarkos specialistų, kai peržiūri Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemėtvarkos skyriaus specialistai", "Jeigu leidžiama formuoti sklypus paprastu žemėtvarkiniu būdu, neatsižvelgiant į miesto strateginius, teritorijų planavimo dokumentus ar specialiuosius planus, negerai".
"Nuo 2014 m. sausio 2 d. įsigaliojusiame Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, jog miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais, t. y. žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektais (arba kaip spaudoje išsireikšta "žemėtvarkiniais planais") atitinkamais atvejais įgyvendinami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, jeigu nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis, taip pat suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, ir t. t. Tos pačios nuostatos yra aprašytos ir Žemės įstatyme bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse", - aiškinama NŽT parengtame atsakyme.
Pasak tarnybos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Tų pačių taisyklių nuostatose yra reglamentuota, kad projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius.
"Be to, visais, be išimties, atvejais vietos savivaldybės administracija dalyvauja tokių projektų rengime, nustatydama jų rengimo reikalavimus, taip pat derindama šiuos projektus, neatsižvelgiant, ar miesto, ar kaimo gyvenamojoje teritorijoje jie yra rengiami, o miesto gyvenamojoje teritorijoje juos ir patvirtindama. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, vietos savivaldybių administracijos darbuotojai, "žemėtvarkinių planų" rengimo atvejais ne tik kad nustato reikalavimus jų rengimui, tačiau turi įvertinti ir užtikrinti, kad jų sprendiniai neprieštarautų kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nebūtų pažeisti kiti reikalavimai, taip pat ir tokie, kurie yra susiję su planuojama infrastruktūra.
Todėl regioninėje spaudoje pasirodžiusi Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų nuomonė ne tik kad prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir neatitinka tikrovėje kasdien vykdomo tiek Nacionalinėje žemės tarnyboje, tiek ir visose savivaldybėse darbo, bet ir verčia abejoti jų kompetencija užimant tokias atsakingas valstybės tarnybos pareigas, kurios yra betarpiškai susijusios su dalyvavimu žemės sklypų formavimo procese", - teigiama NŽT atstovo laiške.
Taip pat priduriama, kad NŽT "ir toliau sieks bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis, taip pat ir vietos savivaldybėmis, kad būtų priimami tinkami ir teisės aktų nuostatų bei teritorijų planavimo dokumentų nepažeidžiantys sprendimai, kartu vildamasi, kad ateityje visuomenė nebus klaidinama iškraipomais faktais".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą