Kai kuriuos žlungančius P. Jurgučio verslus įsigijusios UAB "Kamineros grupė" vadovas Arūnas Tuma tvirtina esantis priverstas kelerius metus gintis teismuose nuo nepagrįstų reikalavimų ir tiesioginio P. Jurgučio spaudimo.
Pulti pradėjo po pardavimo
"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog, dienraščio šaltinių duomenimis, viena iš tokio teisinio aktyvumo ir galybės reikalavimų priežasčių gali būti siekis išpešti kuo daugiau finansinės naudos iš "Klaipėdos hidrotechniką" bei susijusių bendrovių dalį turto bankroto proceso metu įsigijusios "Kamineros grupės" įmonių.
"Tiek aš pats, tiek UAB "Kamineros grupė" ir artimą partnerystę palaikančios įmonės jau kelerius metus yra terorizuojamos Pranciškaus Jurgučio ir su juo susijusių asmenų. Dėl jų nuolatinių nepagrįstų reikalavimų ir kaltinimų yra trikdoma mūsų bendrovių veikla, o pinigai ir laikas, užuot investavus juos į bendrovių plėtrą, kuriant pridėtinę vertę ir darbo vietas, švaistomi bylinėjimuisi, susitikimams su advokatais, ekspertais ir konsultantais įrodinėjant savo ir taip neabejotiną tiesą", - situaciją "Vakarų ekspresui" apibūdino "Kamineros grupės" direktorius A. Tuma.
Iki 2012 metų bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" nuomotoje teritorijoje taip pat su P. Jurgučiu siejama bendrovė "Kabotažas" krovė medieną, tačiau jos veikla buvo sustabdyta, kai Uosto direkcija nustatė nuomojamoje teritorijoje įvairių uosto saugos pažeidimų. Tąsyk "Klaipėdos hidrotechnika" teismuose bandė įrodyti, jog uostas prie jos priekabiauja, tačiau tokiais argumentais nieko nepavyko įrodyti. Kurį laiką 209 metrų 118-a uosto krantinė buvo nenaudojama, Uosto direkcija už ją negavo pajamų, o pati "Klaipėdos hidrotechnika" uostui buvo įsiskolinusi šimtus tūkstančių litų. Situacija kardinaliai pasikeitė tik UAB Kamineros krovinių terminalui perpirkus UAB "Klaipėdos hidrotechnika" turtą, o kartu ir teisę nuomoti krantinę bei teritoriją.
Tačiau tuo viskas nesibaigė - P. Jurgutis, nors su jo sūnumis Martynu ir Donatu akcijų pardavimo metu buvo visiškai atsiskaityta, pradėjo reikalauti pinigų už neva patirtą turtinę žalą. Jų teigimu, pardavimas buvo sietinas su laikinomis finansinėmis problemomis, kurios privertė parduoti UAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir UAB "Kabotažas" įmonių akcijas.
Reikalauja milijonų
Už UAB "Klaipėdos hidrotechnika" akcijas jų ankstesni savininkai tikėjosi gauti 1,2 mln. litų, tačiau paaiškėjus, kad buvo pralaimėta byla dėl įgriuvusios krantinės ir tenkamų dengti apie 10 mln. litų siekiančius nuostolius Uosto direkcijai, buvo sutarta, kad akcijos bus perkamos už 100 tūkst. litų.
Po pardavimo pas A. Tumą atvyko P. Jurgutis ir iš jo pradėjo reikalauti neva nesumokėtos 1,1 mln. litų už akcijas ("Vakarų ekspreso" žurnalistai matė tai įrodančius elektroninius susirašinėjimus). Be to, buvo reikalaujama perimti jo asmeninius 1,6 mln. litų siekiančius laidavimus (P. Jurgutis savo pinigais laidavo siekdamas užtikrinti tolesnę UAB "Klaipėdos hidrotechnika" veiklą), sumokėti kompensacijas už kitus neva jo patirtus nuostolius - baudas, advokatų sėkmės mokesčius, išlaidas už advokatų paslaugas (kurie dirbo bylose, net nesusijusiose su minima bendrove), taip pat net pinigus už kelis metus besitęsiantį nesėkmingą bylinėjimąsį dėl neva tyčinio UAB "Kabotažas" bankroto, kuriuo siekta minėtos bendrovės nuostolius perkelti naujiems UAB "Klaipėdos hidrotechnika" vadovams.
Pasak UAB "Kamineros grupė" vadovo A. Tumos, P. Jurgučio reikalavimai tuo metu siekė 4 mln. litų, tačiau P. Jurgutis dalį išlaidų prisiėmė pats, neva padarydamas 1,23 mln. litų "nuolaidą" A. Tumai, o iš likusios 2,84 mln. litų sumos dėl 1,15 mln. litų P. Jurgutis pareiškė esąs linkęs derėtis.
Bylą pralaimėjo
Teismuose anksčiau UAB "Kabotažas" vadovavęs Saulius Pocinkus, vienintelis 2014-ųjų rugpjūtį įsteigtos UAB "Rafesa" akcininkas, ir P. Jurgučio žmonos brolio žentas Zigmantas Jonušas bandė UAB "Kabotažas" bankrotą pripažinti tyčiniu kaltę versdami kitiems. Jie siekė įrodyti, kad neva su UAB "Kamineros grupė" susijusi UAB "Borta", įsigijusi 100 proc. UAB "Kabotažas" akcijų paketą, dirbtinai bendrovę privedė prie bankroto.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) šį sausį panaikino Z. Jonušui ir UAB "Rafesa" palankų Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą dėl bendrovės "Kabotažas" bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip minėta, P. Jurgutis siekia atgauti iš "Kamineros" į šį bylinėjimąsi įdėtus savo pinigus, nors jis ir su juo siejami asmenys patys pradėjo bylinėtis ir bylas pralaimėjo. Suprantama, A. Tuma nesutiko su pareikštais priekaištais.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad abu šie pareiškėjai net neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu prašymu, nors Klaipėdos apylinkės teismas ir buvo priėmęs jiems palankų sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą nutraukė bei priteisė iš ieškovų po 1 150 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ši nutartis ieškovų galiausiai buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris birželio viduryje galutiniu ir neskundžiamu sprendimu minėtą nutartį paliko nepakeistą. P. Jurgutis siekė atgauti net ir šiuos du metus trukusios bylos bylinėjimosi išlaidas iš "Kamineros grupė" vadovo.
UŽSIĖMIMAS. Nuolat teismų suolus trinantis Pranciškus Jurgutis (nuotr.), panašu, siekia išpešti kuo daugiau finansinės naudos iš "Klaipėdos hidrotechniką" bei susijusių bendrovių dalį turto bankroto proceso metu įsigijusios "Kamineros grupės" įmonių. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Po šios istorijos, A. Tumos teigimu, iš P. Jurgučio jis susilaukė net grasinimų toliau kenkti. Esą toliau "bus dar blogiau" ir žadėjo dėti visas pastangas, kad pakenktų UAB "Kamineros grupė" veiklai ir reputacijai.
"Kaltų" ieško politikas
Panašu, kad grasinimus verslininkas ėmė įgyvendinti net pasitelkdamas politikus.
Štai balandžio 15 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus gavo Seimo nario Naglio Puteikio raštą. Jame aiškinama, kad į N. Puteikį kreipėsi "dalis bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" kreditorių (tarp jų yra UAB "Rafesa" ir Jurgučių šeimos nariai), neva susirūpinusių Uosto direkcijos pozicija bankroto procese. Esą jos veiksmai gali būti žalingi valstybei ir kitiems kreditoriams.
Toliau N. Puteikio rašte bankroto administratorius vadinamas lojaliu "Kamineros grupei", sykiu rašte keliami klausimai dėl supirktų darbo užmokesčio reikalavimų patenkinimo bei konstatuojama, kad Uosto direkcija, turinti per 11 mln. litų (3,18 mln. eurų) kreditorinį reikalavimą, pasak rašto autoriaus, "nesiima jokių veiksmų, kad apgintų savo galimybę atgauti skolą ir sugrąžintų valstybės įmonei priklausančias lėšas".
Po kurio laiko Uosto direkcija sulaukė dar vieno N. Puteikio rašto. Politikas klausinėjo apie krantines Nr. 113-117, kurias planuojama pritaikyti krovai. Jam rūpėjo išsiaiškinti, ar Uosto direkcijos dokumentuose "Kamineros krovinių terminalas" yra įvardijamas kaip potencialus krantinių naudotojas.
L. e. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog šiuo metu krantinės naudojamos uosto laivyno bazės reikmėms. Įmanoma, jog ateityje, iškėlus bazę, bus skelbiamas uosto žemės nuomos konkursas.
UAB Kamineros krovinių terminalas Uosto direkcijos dokumentuose nėra įvardijamas kaip galimas rekonstruotų krantinių Nr. 113-117 naudotojas ir tokių dokumentų Uosto direkcija neturi", - tikino V. Paukštė.
Laikinasis infrastruktūros direktorius taip pat pažymėjo, jog šiuo metu dar vyksta pasiūlymų vertinimas, tad tiksli krantinių remonto darbų kaina nėra aiški. Aišku tiek, jog numatoma nugriauti prie krantinių Nr. 114-116 esantį pirsą, kurio būklė yra prasta.
Aktyvumas prieš rinkimus?
Politiko raštai ir ten išdėstyti teiginiai nustebino ir A. Tumą. Jis neneigė, jog jo vadovaujamos bendrovės visada ieško plėtros galimybių, tačiau šiuo metu jokio susidomėjimo šalia Kamineros krovinių terminalo esančiomis krantinėmis Nr. 113-117 nėra išreiškusi, kadangi investicijos nukreiptos į šiuo metu nuomojamų teritorijų ir kratinių tvarkybą.
Minėtus raštus A. Tuma laiko dar vienu būdu trukdyti sklandžiam jo vadovaujamos įmonės darbui.
"Gerbiamam Seimo nariui Nagliui Puteikiui, kaip klaipėdiečiui, pirmiausia patarčiau pasidomėti, kas šiuo metu realiai vyksta UAB Kamineros krovinių terminalo nuomojamose teritorijose ir krantinėse, kokios yra "Kamineros grupės" įmonių veiklos kryptys ir perspektyvos, galų gale kiek darbo vietų sukurta, nes tokie raštai leidžia manyti, jog N. Puteikis atstovauja P. Jurgučiui ar jo šeimos nariams. Juk P. Jurgutis yra teistas dėl bandymo duoti kyšį, už melagingą pranešimą apie nusikaltimą, teismuose kaltinamas pinigų iššvaistymu ir net sukčiavimu. Manau, jog atstovavimas tokiam žmogui politikui garbės nedaro", - tvirtina A. Tuma.
Jis neatmeta galimybės, jog N. Puteikis gindamas susikompromitavusius verslininkus bando užsidirbti papildomų taškų artėjančiuose Seimo rinkimuose. Visgi A. Tuma neketina pasiduoti akiplėšiškumui, spaudimui ir net šmeižtui.
"Tikiu, jog Lietuvos teisėsauga ir teismai objektyviai įvertins tokį elgesį ir pats likimas nubaus šiuos žmones, o šis nelengvas mūsų verslo laikotarpis liks tik prisiminimas", - pridūrė A. Tuma.
Trukdo bankroto administratoriui
Beje, "Vakarų ekspreso" duomenimis, P. Jurgutis kartu su savo sūnumis bei bendrovės UAB "Rafesa" žmonėmis ir advokatais įvairiais skundais ir prašymais užverčia UAB "Klaipėdos hidrotechnika" bankroto administratorių Vigantą Urboną. Esą per savaitę sulaukiama nuo 3 iki 5 raštų.
"Tie patys asmenys nuolat prašo įvairios informacijos, o nesulaukę atsakymo iškart siunčia pakartotinius prašymus suteikti informaciją nurodydami, jog administratorius nebendrauja ir neteikia informacijos, nors net nespėjama atsakyti į pirmuosius raštus. Atrodo, jog jie dirbtinai stengiasi sukurti kuo daugiau darbo bankroto administratoriui", - svarstė V. Urbonas.
Specialistas pažymėjo, jog tokį elgesį kartkartėmis palydi ir skundai administratoriaus veiklą prižiūrinčioms institucijoms. Visi jie buvo atmesti ir pažymėti, jog yra nepagrįsti. Bankrutuojančios įmonės reikalus tvarkantis V. Urbonas tvirtina, jog kartais sulaukia visiškai keistų užklausų - pavyzdžiui, pateikti informaciją apie įmonės veiklą tuo metu, kai jai vadovavo pats P. Jurgutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą