ŽŪM jau regi žemės reformos pabaigą

ŽŪM jau regi žemės reformos pabaigą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešai pasigyrė, kad pagaliau žemės grąžinimas savininkams artėja prie pabaigos. Tiesa, kol kas tik kaimiškose teritorijose, tačiau esą dėl priimtų protingų politinių sprendimų ir dėl pagerėjusio finansavimo ledai pajudės ir miestuose. Deja, galutinė reformos pabaigos data neįvardijama.

Kaime reforma baigiasi

ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius informavo, kad nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2013 m. liepos 1 d. pateikta 783,05 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės.

A.Petkevičius akcentavo, kad iki 2013 m. liepos 1 d. priimti sprendimai 761,28 tūkst. piliečių atkurti nuosavybės teises į 3,98 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro net 98,93 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Darbai juda toliau

Pagal 2013 m. liepos 1 d. patikslintus duomenis, kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 21,77 tūkst. piliečių į 43,04 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natūra - 3,9 tūkst. piliečių į 9,6 tūkst. ha plotą). Tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose jau suformuoti 8,74 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miško sklypai 22,86 tūkst. ha plote ir šiuo metu vykdomi žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams.

„2013 m. I pusmetį priimti 2538 sprendimai atkurti nuosavybės teises šalies kaimo vietovėse. 2013 metais numatoma vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą taip, kad iki šių metų gruodžio 31 d. žemės ploto, dėl kurio jau priimti sprendimai kaimo vietovėse ir miestuose atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, dalis siektų 99,2 proc. nuo prašymuose nurodyto ploto“, - akcentavo A.Petkevičius.

Fiasko po fiasko

ŽŪM atstovų teigimu, tikimasi, kad reforma miestuose pasistūmės, nes nemažai pretendentų galbūt sutiks už žemę miestuose atsiimti miško plotus, ko anksčiau nebuvo galima daryti. Tiesa, panašus optimizmas tryško ir prieš daugelį metų, kad leista žemę iškeisti į vertybinius valstybės valdomų įmonių popierius, tačiau mažai kas tuo susiviliojo. Dar garsiau apie reformos pabaigą šnekėta pernai vasarį įsigaliojus nuostatai, kad už miesto žemę galima iš valstybės pasiimti pinigų. Ši idėja taip pat patyrė fiasko, mat siūlomos sumos skamba kaip pasityčiojimas - iki 125 kartų mažiau, nei yra rinkos kaina. O žadėta, kad dėl pataisos dar iki praėjusių metų pabaigos žemės reforma iš esmės bus baigta.

Apskaičiuota, kad jei visi piliečiai vietoj žemės pasirinktų pinigus, valstybei tai kainuotų apie 320 mln. litų (už 10,9 tūkst. ha, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose). O visos negrąžintos miesto žemės rinkos vertė yra apie 40 mlrd. litų.

Tačiau dabar ŽŪM tvirtina, esą visiems žemės reformos darbams 2011-2013 m. skirta pakankamai lėšų. Tokia pat palanki finansinė padėtis numatoma ir 2014 m.

78,87 Tiek procentų nuosavybės į žemę nuo prašymų skaičiaus iki šių metų liepos 1 dienos atkurta miestų teritorijose.

82,37 Tiek proc. nuo nurodyto ploto nuosavybės į žemę atkurta miestų teritorijose.

98,93 Tiek procentų nuosavybės į žemę atkurta kaimiškose teritorijose (vertinant nuo viso ploto).

97,22 Tiek procentų piliečių jau atkūrė savo nuosavybę kaimiškose teritorijose.

99,06 Tiek procentų nuosavybės į žemę atkurta kaimiškose teritorijose (kai minusuojami plotai, neatkurti dėl pretendentų kaltės ar neveikimo).

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder