Žuvų aukcionas nebeprekiaus

Nuo šių metų pradžios Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovu tapęs žuvininkystės inžinieriaus technologo diplomą turintis Vytautas Mockus tikisi, kad aukcionui pavyks išgyventi, atiduoti skolas ir net padidinti darbų apimtį. Pasak V. Mockaus, tikimasi, kad bendrovei pavyks perdirbti 200-300 tonų žuvų per mėnesį.

"Galima tik teikti paslaugas žvejams, negalime vykdyti pirkimo-pardavimo. Mes iš žvejų paimame žuvis, jas perdirbame. Galime užšaldyti, išrūšiuoti, išpjauti filė, palaikyti šaldytuvuose. Tada žvejai pasiima žuvis ir išsiveža. Mes neperkame žuvų, mes tik suteikiame paslaugą, o už tai gauname savo kapeikas, kurias mokame už elektrą, sumokame darbuotojams atlygį. Aukcionas buvo sukurtas tam, kad teiktų paslaugas žvejams, daugiau niekam. Pardavimais užsiimti negalėjo ir negali", - aiškino naujasis vadovas.

Jis tikino, kad aukciono tikslas yra palengvinti darbą priekrantės žvejams, kad jie galėtų patys prekiauti savo sugautomis žuvimis ir būtų išvengiama perpardavinėtojų keliamų kainų. Šiuo metu, pasak V. Mockaus, aukcionas yra sudaręs 13 sutarčių su vietos bei Lenkijos ir Latvijos žvejais.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas po rekonstrukcijos, kurios metu buvo įrengtas žuvų pirminio perdirbimo cechas, veiklą pradėjo prieš metus. Į šį objektą, kurio vienintelė akcininkė yra Žemės ūkio ministerija, tada buvo investuota 1,448 mln. eurų. Vis dėlto per 10 darbo mėnesių bendrovė sugebėjo prisidaryti skolų - įsiskolinimas darbuotojams siekia 35 tūkst. eurų, banko paskola - apie 180 tūkst. eurų, sena skola žuvų tiekėjams - apie 58 tūkst. eurų, dar iki 10 tūkst. eurų įsiskolinta "Sodrai".

"Esu labai pasiryžęs panaikinti visas skolas. Jeigu išeitų per mėnesį perdirbti nuo 200 iki 300 tonų, tai per metus pavyktų skolas panaikinti", - vylėsi V. Mockus.

Tikimasi, kad pasiekti šį tikslą padės naujovės. Dabar rengiamasi priimti perdirbti ne tik Baltijos menkes, kaip buvo anksčiau, o visas žuvis, kurias gaudyti žvejams yra paskirtos kvotos (šprotus, strimeles, lašišas). Taip pat bus perdirbamos ir invazinės žuvys grundalai, kurios itin sparčiai plinta Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Dabar, aukciono vadovo teigimu, Lietuvos priekrantės žvejai visą sugautą grundalų laimikį parduoda supirkėjams iš Latvijos, o net 80 proc. lietuvių sugautų menkių keliauja į Lenkijos perdirbimo gamyklas.

Naujoji bendrovės vadovybė tikisi, kad greitai aukcionas veiks tokiu pajėgumu, koks numatytas jo techniniuose projektuose, o jau po metų pajėgumai gali būti didinami ir įdarbinama daugiau žmonių, dirbama keliomis pamainomis. Dabar aukcione dirba 13 naujų darbuotojų, nes senoji komanda buvo atleista. Dirbti ceche planuojama priimti dar 10 žmonių.

Naujasis direktorius tikina nenorintis kalbėti apie galimybes privatizuoti aukcioną. Esą apie tai net neturi būti galvojama.

"Žvejai surišti su aukcionu. Mes valdžios prašome pagalbos, mums dabar yra sunku. Mes norime išgyventi, atsiskaityti skolas, pakelti savo prestižą. Reikia, kad valstybės vyrai išgirstų mūsų ir visų žvejų maldą", - dėstė V. Mockus.

Teigiama, kad praėjusią savaitę Klaipėdoje su vietos žvejais susitikęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas patikino, jog ministerijos artimiausiuose planuose nėra numatyta privatizuoti įmonę ar kitaip apriboti vietos žvejų galimybes naudotis jos paslaugomis.