Gyvenant santuokoje neretai vienas iš sutuoktinių gali turėti įvairių asmeninių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Jų nevykdant, kreditoriai gali inicijuoti teisinius procesus, kurių galutiniame rezultate skolos išieškojimas gali būti pradėtas vykdyti ir iš to sutuoktinio turto, kuris prie šių finansinių įsipareigojimų atsiradimo net nėra prisidėjęs, pavyzdžiui, iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Esant tokiai situacijai, natūraliai kyla klausimas, ar toks išieškojimas yra teisėtas? Ar įmanoma jį sustabdyti? Kodėl vyro turimos skolos gali būti išieškomos iš jo žmonos turto ir atvirkščiai?
Visu pirma, esant tokiai situacijai, būtina suprasti, kad kiekvienas sutuoktinis yra pats asmeniškai atsakingas už savo turimas asmenines prievoles kreditoriams, t.y. buvimas santuokoje nereiškia, kad vienas sutuoktinis tampa atsakingu už kito sutuoktinio turimas skolas. Tačiau buvimas santuokoje reiškia, kad sutuoktiniams yra pradedamas taikyti įstatymo nustatytas turto teisinis rėžimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę ikivedybinės, ar povedybinės sutarties. Šio rėžimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas jų bendrąją jungtine nuosavybe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra pripažįstamas tik ribotas sutuoktinių turto bendrumas, kuris reiškia, kad bendru yra laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie yra įgiję po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad iki santuokos sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas netampa bendru. Toks turtas ir toliau išlieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.
CK 3.88 str. 1 d. yra nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ne tik toks turtas, kuris vieno ar abiejų sutuoktinių vardu buvo įgytas po santuokos sudarymo, tačiau ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio, pajamos, gautos iš sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos. Taip pat bendrąja nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.).
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.). Jeigu antstolis nustato, kad jokių lėšų ar turto skolininkas neturi, antstolis tik tada gali nukreipti išieškojimą į tokiam skolininkui priklausančią turto dalį bendrame sutuoktinių turte.
Taigi, nemokaus sutuoktinio skolos, antstoliui atlikus tam tikras teisines procedūras, gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris yra laikomas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, pradelstos vyro skolos gali būti išieškomos iš jo žmonos gaunamo darbo užmokesčio, net jeigu žmona nėra prisidėjusi prie vyro turimų finansinių įsipareigojimų atsiradimo ir atvirkščiai – žmonos nesumokėtos skolos gali būti dengiamos iš jos vyro darbo pajamų dalies, kadangi, kaip minėta, darbo užmokestis ir kitos sutuoktinių pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. Tačiau skolingo sutuoktinio skolos negali būti išieškomos iš jo sutuoktinio turto, kuris pagal įstatymą yra laikomas tokiam sutuoktiniui asmenines nuosavybes teise priklausančiu turtu. Tokiu turtu yra pripažįstamas iki santuokos sudarymo sutuoktinio atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą ir kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 str. 1 d.).
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis tokiame turte arba yra padalijimas santuokoje įgytas turtas. Sutuoktiniui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatoma pačių sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka arba teismo nutartimi, jeigu toks susitarimas tarp sutuoktinių nėra sudaromas arba jeigu tokiam susitarimui prieštarauja išieškotojas.
Tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį priklauso ir skolingam sutuoktiniui. Praktikoje įprastai yra nustatoma, kad skolingam sutuoktiniui priklauso pusė kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar pajamų.
Kaip išvengti tokių situacijų arba kaip sustabdyti jau pradėtą išieškojimo procesą?
Siekiant išvengti tokios situacijos, kuomet vieno sutuoktinio turimos asmeninės skolos yra pradedamos išieškoti iš kitam sutuoktiniui priklausančio turto, pavyzdžiui, iš jo gaunamo darbo užmokesčio, yra rekomenduotina sutuoktiniams sudaryti vedybų sutartį. Tokioje sutartyje sutuoktiniai gali pakeisti įstatymo nustatytą turto teisinį rėžimą ir nusistatyti, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Tokiu atveju sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis, pajamos, gaunamos iš sutuoktinio veiklos arba turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Sudarius tokio pobūdžio vedybų sutartį, sutuoktiniai pakeičia savo turto teisinį rėžimą, todėl kreditorius nebegali nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, kitas pajamas, arba kitą turtą, įgyta po vedybinės sutarties sudarymo ir įregistravimo vedybų sutarčių registre.
Net ir tuo atveju, jeigu išieškojimas jau yra pradėtas, sutuoktiniai vis tiek turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir pakeisti įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą. Sudarius ir įregistravus vedybų sutartį, yra galima kreiptis į antstolį su prašymu nutraukti skolos išieškojimą iš skolininkės (-o) sutuoktinio (ės) darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių jau yra pradėtas vykdyti išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija savaime nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Dokt. Eimantas Kadys. VU TF Mokslo ir inovacijų skyrius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą