Tikriausiai apsilankę ne vienoje parduotuvėje galite nustebti, jog didžiąją dalį kasų sudaro savitarnos kasos. Susidedate savo pirkinius ant prekystalio, nuskenuojate prekes ir pasiruošiate mokėti, tačiau kasoje nėra skyrelio pinigams įmesti. Čia galite atsiskaityti tik banko kortele ir jei turite galimybę – bekontakčiu mokėjimu.
Nauji technologiniai sprendimai, rodos, tik palengvina vartotojų gyvenimą. Norint apsipirkti užtenka turėti tik banko kortelę, o jei ir prisidedate prie gamtos saugojimo – daugkartinį maišelį. Tačiau juk ne kartą teko pagalvoti, kodėl banko sąskaitoje laikomi pinigai ištirpsta greičiau nei tie, kuriuos galime apčiuopti savo rankomis.
Pavyzdžiui, Švedijoje daugumai gyventojų įprasta atsiskaityti tik banko kortele – ten devyni iš dešimties vartotojų apskritai nenaudoja grynųjų pinigų, nes kone visur už pirkinius galima mokėti elektroniniu būdu.
Lietuvoje atsiskaitymai banko kortele ar mobiliosiomis programėlėmis taip pat gerina rekordus. Tai rodo ir visuomenės įpročiai dažniau pirkti interneto parduotuvėse, kur dažniausia mokama banko kortele ar kitais elektroniniais būdais.
Pavyzdžiui, jei kas mėnesį gaunate tūkstantį eurų, o mėnesio gale nustembate, jog sąskaitoje liko vos 100 eurų, rekomenduojama į kitą sąskaitą reguliariai pervesti savo nustatytą sumą pinigų. Šiuo atveju galėsite būti tikri, kad pinigai taip greitai neišsileis.
„Galbūt norima susitaupyti atostogoms ar kokiam nors pirkiniui, o galbūt tiesiog turėti pinigų juodai dienai, kas yra labai patariama. Yra tekę girdėti ir apie kitokius būdus, padedančius stebėti savo įpročius ir juos kontroliuoti.
Pavyzdžiui, siekiant išvengti net mažų išlaidų, galima kurį laiką laikytis vadinamosios finansinės drausmės dietos – per dieną padaryti tik tam tikrą skaičių atsiskaitymų“, – pataria Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
M. Zalatoriaus teigimu, visiškas grynųjų pinigų atsisakymas priklauso tik nuo mūsų apsipirkimo įpročių.
„Jei man reikalingi grynieji pinigai, aš galiu savo plastikinius pinigus paversti į grynuosius, o jei kas nors labai dažnai nueina į tas vietas, kuriose grynieji nėra priimami, tada tokiu atveju vienas kitas euras piniginėje nepravers. Vienareikšmio atsakymo nėra“, – sako M. Zalatorius.
Tyrimai, rodo, kad, atsiskaitydami už prekes banko kortele, žmonės emociškai jaučiasi geriau, nei už tą pačią prekę mokėdami grynaisiais. Taip yra dėl visuomenės prisirišimo prie elektroninių pinigų, kuriuos leisti – kur kas praprasčiau, kartais net negalvojant apie jų mastą.
Psichologai perspėja, jog, savęs nekontroliuodami, namus papildysime nereikalingais daiktais.
„Atiduodamas popierinius pinigus žmogus jaučiasi labiau nelaimingas. Sąskaitoje esantys pinigai yra kiek butaforiniai. Mes nežinome, ar jie iš tikrųjų lengvai švaistomi, nes mes jų nejaučiame ir negalime apčiuopti. Žmonės netgi labiau prisiriša prie tų pirkinių, kuriuos nusiperka už grynuosius“, – teigia verslo psichologė Laura Rimkutė.
Pasak jos, neprisirišimas prie pinigų yra naudingas, tačiau ir šiuo atveju reikalingos ribos.
„Kalbant apie sveikas ribas, viskas gerai, kad mes nesame prisirišę, tačiau iškyla problema, nes dauguma žmonių pradeda impulsyviai pirkti daiktus, kurių jiems nereikia. Jie tai daro dėl to, nes elektroninių pinigų netekimas yra mažiau skausmingas“, – LRT RADIJUI komentuoja L. Rimkutė.
Ar visiškas grynųjų pinigų atsisakymas gali tapti naudingas gyventojams, psichologė pritaria tik iš dalies. Pasak L. Rimkutės, gebantieji planuoti savo išlaidas, tiek atsiskaitydami kortele, tiek mokėdami grynaisiais, sudaro tik mažą dalį visuomenės, todėl svarbu, kad vartotojai save kontroliuotų ir esant reikalui sumažintų išlaidas. Kitu atveju, nė nesulaukę galite nepastebimai paploninti savo pinigines.
„Dauguma tai daro impulsyviai. Neužsibrėžus aiškių ribų, per mėnesį išleidžiama daugiau, nei planuojama. Grubiai tariant, jei jums sunku susitaupyti ir atsidėti pinigų, tada geriau savo piniginėje turėti tiek pinigų, kiek jų skiriate savaitės pirkiniams. Kai matysite, jog mažėja banknotų skaičius, susilaikysite nuo pirkinių tais kartais, kai galima susilaikyti“, – pataria verslo psichologė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą