O perkėlus naštą esą nukentėtų tiek gyventojai, tiek verslas, tiek valstybė. Apie tai, kad bankai galėtų pasidalinti nors maža dalele savo milžiniško pelno su valstybe (pernai pelnas po mokesčių siekė net 358 mln. eurų arba net 49 proc. daugiau nei užpernai), jiems net į galvą neateina.
Įtarimai pasitvirtina
Finansų ministras Vilius Šapoka Seime prieš porą savaičių pareiškė, kad svarstoma galimybė pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir įvesti bankų turto mokestį, juolab kad panašų planuoja ir Švedija.
Tiesa, jis nuogąstavo, kad dėl mažos konkurencijos Lietuvoje veikiantys bankai gali bandyti mokestį perkelti ant vartotojų pečių.
„Kodėl atkreipiu dėmesį į vartotojus? Nes didelės įmonės turi derybinę galią ir kažin ar bankai sugebės mokestį perkelti didelėms įmonėms. Jei priimame tokį mokestį, tai reikia ieškoti subalansuoto varianto. Manau, visas alternatyvas įvertinsime kaštų ir naudos požiūriu ir tik tuomet priimsime kokį nors sprendimą“, - teigė V.Šapoka.
Ministras beveik neklydo. Tačiau - tik beveik, nes vakar į kontrpuolimą perėjusi Lietuvos bankų asociacija (atstovaujanti komerciniams bankams) pareiškė atlikusi analizę, kokius rezultatus duotų naujas mokestis. Pagrasinta, kad jis būtų užkrautas ne tik gyventojams, bet ir verslui.
Jaučiasi vargšiukais
Anot asociacijos padarytos analizės vadovo Viliaus Tamkvaičio, mokesčio (0,4 proc. nuo bankų aktyvų) įvedimas skaudžiai atsilieptų visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų.
Anot V.Tamkvaičio, toks mokestis taip pat lemtų bankų paslaugų pabrangimą iki 8 proc. - apie 0,64 euro per mėnesį. Be to, esą bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Prognozuojama, kad būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8-4,6 proc. Naujo mokesčio poveikį neva pajustų ir verslas - paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17-35 mln. eurų susitrauktų ir šalies BVP.
Asociacijos vadovas Mantas Zalatorius perspėjo, kad siūlomas mokestis bankams atneš daugiau žalos nei naudos. Anot jo, tai tėra politikų, norinčių įtikti rinkėjams, populizmas. O V.Tamkvaitis tikino, kad apmokestinti išskirtinai bankus yra nelogiška, nes jų pelno dydis neišsiskiria iš kitų sektorių, o ir ES mastu mūsų bankai neva niekuo neišsiskiria iš kitų šalių bankų.
Tačiau šiuos mitus sugriovė Lietuvos bankas, pateikęs praėjusių metų bankų veiklos analizę. Pagal ją, mūsų bankų pajamų ir sąnaudų santykis yra vienas geriausių ES.
„Iš 2018 m. trečiojo ketvirčio Europos bankininkystės institucijos lyginamųjų duomenų matyti, kad už Lietuvos bankus efektyviau veikė tik trijų ES šalių bankų sistemos“, - akcentuojama analizėje.
Reikia apmokestinti viršpelnius
Tą „Vakaro žinioms“ akcentavo ir parlamentaras, ekonomistas prof. Kęstutis Glaveckas. Beje, nors jis yra liberalas, tačiau sako pritariantis bankų mokesčiui. Tik ne aktyvų, o viršpelnių apmokestinimui.
„Lietuvos komerciniai bankai gauna vienus iš didžiausių santykinių metinių pelnų ES - beveik 360 mln. eurų. Pajamų ir sąnaudų santykis Lietuvoje yra beveik dukart geresnis nei Vokietijoje, tad pelnas iš tikrųjų aukštas. Todėl reikia kalbėti apie pelno apmokestinimą, o ne apie aktyvų, nes pastarasis variantas reikštų indėlių, paslaugų kainų padidinimą ir t.t. Jei įvesime mokestį viršpelniui, tai bus normalu. Daugelyje valstybių sektoriai, turintys aukštą pelningumą, yra apmokestinti didesniu tarifu“, - pabrėžė K.Glaveckas.
Kitas ekonomistas prof. Romas Lazutka sako nesistebėsiantis, jei bankai naują mokestį užkrautų vartotojams.
„Jei būtų konkurencija, mokestį ant vartotojų užkraunantis bankas netektų klientų. Tačiau kai konkurencijos nėra, visi bankai gali elgtis taip pat, o kur tada klientams dingti?“ - retoriškai klausė R.Lazutka.
Situaciją komentuoja Ekonomistas, pirmosios po Nepriklausomybės Vyriausybės narys Prof. Rimvydas JASINAVIČIUS:
„Lietuvoje veikiantys bankai grasina, kad, įvedus naują mokestį, jį užkraus ant pečių galutiniam vartotojui. Reiškia, naujų mokesčių įvesti neįmanoma, kad nenukentėtų vartotojai, nors jų tikslas - priversti pelnu dalintis su valstybe.
Kokia yra verslo esmė? Jis turi kapitalą, kurį „įdarbina“. Kapitalas turi duoti grąžą, kad būtų suinteresuotumas toliau jį „įdarbinti“ kokiame nors versle. Jei bankams padidinamas mokestis, nieko nekeičiant bankai turės susimažinti pelną arba vadinamąją kapitalo grąžą. Savaime aišku, joks verslininkas to nenori, todėl tą padidinimą stengiasi perkelti vartotojui.
Tačiau kažkur turi būti riba. Pernai bankų sektorius Lietuvoje uždirbo 358 mln. eurų pelno. Turi būti atlikta analizė, kokį kapitalą bankai „įdarbino“ ir kokią grąžą gavo, ir tai palyginti su kitais sektoriais. Jei skaičiai atitinka vidurkį - papildomo apmokestinimo nereikia, nes tada nebus suinteresuotumo investuoti. Tačiau akivaizdu, kad bankai gauna didžiulį pelną, o mokesčius moka labai mažus. Kitaip tariant, su valstybe pasidalina labai maža kapitalo grąžos dalimi, o tai nėra teisinga. Kai bankai išsiveža didesnį pelną nei sumoka mokesčių valstybei, tai yra vadinamasis „gyvulių ūkis“, kur vieni yra lygesni už kitus. Lygesni už kitus yra bankai, nes jiems sudarytos išskirtinės sąlygos“, - tvirtino R.Jasinavičius.
Profesorius savo teiginį iliustravo dar vienu argumentu: per krizę bankai, kaip ir dauguma sektorių, patyrė nuostolių, tačiau tik vieninteliams bankams vėlesniais metais leista nemokėti pelno mokesčio: kad pasidengtų per krizę patirtus nuostolius.
„Tai - tipinis „gyvulių ūkis“. Jokie kiti verslai tokių sąlygų neturi. Nežinau, ar tai lemia korupcija, ar dar kažkas, tačiau tai yra neteisinga“, - akcentavo ekonomistas.
Eksministrui nuostabą kelia, kad kone trečdalį savo pajamų bankai susižeria iš vadinamųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Žmonės yra per prievartą stumiami į bankų glėbį, nes algos pervedamos į korteles, ribojami atsiskaitymai grynaisiais, o bankai, vis didindami įkainius, pernai iš to gavo net 227 mln. eurų (tuo metu palūkanų pajamos siekė 469,5 mln. eurų). Patys bankai tvirtina, esą negali jokių paslaugų suteikti dykai, nes tai kainuoja. Vien administracinės išlaidos (algos, patalpų nuoma ir pan.) pernai sudarė 321,4 mln. eurų, todėl jei ne pagrindinės veikos pajamos, bankai ir taip dirbtų „į minusą“.
„Tačiau dar ne tai yra baisiausia. Ilgą laiką buvo didžiulė paslaptis, kad bankams sudarytos sąlygos, vadinamos „multiplikatoriaus efektu“ (tiesa, tokios sąlygos sudarytos daugelyje pasaulio šalių). Kokia to efekto esmė? Kai mes, pavyzdžiui, į banką padedame 1000 eurų, bankas tuos pinigus iškart perveda į vadinamąsias savo atsargas. O paskui jie gali suteikti paskolas (el.būdu ar panašiai) už 10 ar 12 kartų didesnę sumą nei yra šitų pinigų!
Kitaip tariant, jei jūs įnešate 1000 eurų ir už juos gaunate 0,2 proc. palūkanų, bankui suteikiate galimybę perskolinti 10000-12000 tūkst. eurų už kokius 3-5 proc. palūkanų. Jaučiate, kiek užsidirba iš to? Dėl tokių išskirtinių sąlygų šį „multiplikatoriaus efektą“ reikėtų apmokestinti. Apie tai mokslinėje literatūroje perskaičiau prieš kokius 10 metų ir negalėjau tuo patikėti. Juk tai - oficialus pinigų padirbinėjimas: bankai skolina nesamus, „orinius“ pinigus ir iš to uždirba“, - stebėjosi R.Jasinavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą