Ekspertai: suvartojamų stipriųjų gėrimų kiekiu imame panašėti į Rytų kaimynes
Ekspertai: suvartojamų stipriųjų gėrimų kiekiu imame panašėti į Rytų kaimynes

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai 13,9 proc. augo vyno paklausa, o alaus ir spiritinių gėrimų populiarumas kone susilygino – atitinkamai stebėtas 3,1 ir 3,2 proc. augimas.

Ekspertų teigimu, stipriųjų gėrimų suvartojimo lygiu Lietuva ima panašėti į Rytų kaimynes, o siekiant sustabdyti šią tendenciją vertėtų peržiūrėti alkoholio apmokestinimo politiką.

Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, skaičiuojant grynojo alkoholio suvartojimą šalyje, paaiškėjo, kad šalies spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: pernai buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus skaičiuojant grynojo alkoholio kiekį juose.

„Tendencijos, kad grynojo alkoholio matu Lietuvoje degtinės suvartojame tiek pat kiek alaus, yra nenormalu. Tai bloga tendencija, rodanti blogą vartojimo kultūrą.

Turint galvoje, kad visi akcizai, visos sveikatinimo priemonės nukreiptos į alkoholio vartojimo ir piktnaudžiavimo juo mažinimą, tai, kad Lietuvoje renkamasi stipresnius alkoholinius gėrimus rodo, kad jie yra prieinamesni“, – teigė jis ir pridūrė, kad pagal alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą beviltiškai tolstama nuo Vakarų Europos ir lygiuojamasi su Rusija.

„Tik Rusijoje ir Baltarusijoje stiprieji alkoholiniai gėrimai sudaro tokį ženklų skaičių“, – sakė jis.

S. Galadauskas taip pat pažymėjo, kad tarp stipriųjų gėrimų dominuoja pigusis alkoholis.

„Labai gaila, bet kai kalbame apie stiprųjį alkoholį, tai visų pirma kalbame apie pigią degtinę, ne viskį ar konjaką: konkuruoja pigus alus ir pigi degtinė. Tik nereikšminga visuomenės dalis perka brangų stiprųjį alkoholį, (...) jie statistiniame vaizde ir alkoholio vartojimo kultūros tendencijose didelės reikšmės neturi“, – tikino jis.

Pasak S. Galadausko, norint keisti alkoholio vartojimo kultūrą šalyje, vertėtų peržiūrėti akcizų politiką.

„Norint kultūrą keisti iš tiesų, turėtų būti (...) mažiau diskriminuojamas silpnasis alkoholis, o tarp jų ir alus, nes vis tik tai yra kultūringesnė alkoholinio gėrimo alternatyva. Norėtųsi, kad bendro alkoholio suvartojime dominuotų silpnieji gėrimai. Šiuo metu stiprieji alkoholiniai gėrimai yra labiau privilegijuojami pagal akcizą“, – sakė jis.

„Tačiau ir vyno augimas dviženkliais skaičiais savaime nieko gero Lietuvai neduoda. Pirmiausia tai ženkliai augina bendrojo alkoholio suvartojimo skaičius, o ir vynuogės Lietuvoje neauga, todėl vienintelė vyno nauda šalies ekonomikai yra akcizas.

Vienintelis ir, beje, silpniausias alkoholinis gėrimas alus yra daromas Lietuvoje, visose gamybos grandyse – pradedant salyklinių grūdų augintojais, baigiant tūkstančiais darbo vietų po visą Lietuvą išsibarsčiusiose alaus daryklose. Politikai turėtų apsispręsti, kas jiems labiau rūpi – Prancūzijos, Čilės, Naujosios Zelandijos vynuogių augintojai ar Lietuvos žemdirbiai“, – komentavo S. Galadauskas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad, žvelgiant į stipriojo alkoholio vartojimą šalyje, kol kas Lietuva lygiuojasi su Rytų kaimynais.

„Iš tiesų mes vis dar esame arčiau Rytų nei Vakarų pagal tai, kiek alkoholio suvartojama per stiprųjį alkoholį. Ta tendencija iš tiesų sustiprėjo per pastaruosius ketverius metus“, – sakė jis.

„Kovo mėnesį pernai apie 10 proc. buvo padidintas akcizas stipriajam alkoholiui. Įdomu tai, kad net padidinus akcizą stipriojo alkoholio pardavimai iš esmės padidėjo 3 proc. – lygiai kiek ir alaus pardavimai“, – pridūrė jis.

Anot M. Dubnikovo, viena iš priemonių sumažinti stipriojo alkoholio vartojimą šalyje – taiklesnis akcizų taikymas.

„Galvojant apie akcizų politiką, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje išgeriama per daug alkoholio būtent per stiprųjį alkoholį. (...) Akcizai keičia žmonių vartoseną labai stipriai, ypač probleminėse srityse“, – sakė jis.

Anot finansų analitiko, prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva daugiau nei 100 proc. padidintas dalies silpnųjų alkoholių akcizas nedavė itin didelės naudos.

„Mokesčių politika, kuri buvo formuojama pastaruosius ketverius metus, nepaisant deklaruojamų valstiečių tikslų, akivaizdžiai nebuvo palanki silpniesiems alkoholiams. Prisiminkime akcizo kėlimą alui ir vynui daugiau nei 100 proc. per vienus metus, skirtingai nuo stipriųjų gėrimų.

Akcizai turėtų kilti nuosekliai, turi būti sudaromi mokesčių planai, kur mokesčiai keičiami 3–5 metų intervalu. (...) Visgi nereikėtų „smogti“ ir stipriajam alkoholiui. Labai svarbu kasmet peržiūrėti duomenis, kur reikalingos vartojimo korekcijos“, – tikino jis.

M. Dubnikovas teigė, kad dėl spartaus vyno populiarumo augimo šiam galėtų būti taikomi kiek didesni mokesčiai.

„Kalbant apie akcizų politiką, kodėl nepadidinus jų vynams? Nes jų augimas yra tikrai milžiniškas. (...) Šiuo atveju valstybė galėtų susirinkti daugiau mokesčių, nes akivaizdu, kad alkoholio mokesčiai yra turbūt vieni geriausiai krizę įveikusių, nes šioje grupėje akcizų surinkimas didėjo“, – kalbėjo jis.

Prekybos tinklai: pernai augo brangaus vyno ir stipriųjų gėrimų populiarumas, krito susidomėjimas alumi

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė Eltai teigė, kad alkoholinių gėrimų pardavimai tinkle pernai išaugo 5 proc. Anot jos, populiarėjo stiprieji gėrimai, skirti kokteiliams.

„Alus lieka populiariausiu gėrimu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Visgi auga ir stiprių alkoholinių gėrimų pardavimai. Matėme tendenciją, kad užsidarius barams šie persikėlė į namus, augo kokteiliams skirtų gėrimų pardavimai. Pavyzdžiui, džino pardavimai augo 71 proc., romo pardavimai – 54 proc., tekilos – 20 proc. Jei pasižiūrėtume iš vaisvandenių, skirtų kokteilių gamybai, pardavimus, jie irgi augo apie 32 proc.“, – teigė ji.

V. Budrienė pažymėjo, kad augo ir vyno pardavimai.

„Augo vyno, taip pat ir prabangaus, paklausa: pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos vynas, kuris yra iš brangesniųjų, augo 26 proc., šampanas – 12 proc. 23 proc. augo ir lietuviško vyno pardavimai“, – sakė ji.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pažymėjo, kad populiariausias gėrimas pernai buvo degtinė.

„Populiariausias parduodamas gėrimas pernai buvo degtinė, matyt, taip bus ir ateityje. Tačiau populiarėja viskis, vynas, romas, brangesni ir įvairesni gėrimai, kurie anksčiau nebuvo tokie populiarūs“, – sakė jis.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė savo ruožtu sakė, kad bendrai alkoholinių gėrimų pardavimai praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., krito 2 proc. Skaičiuojant be alaus, kurio populiarumas pernai sumenko, alkoholinių gėrimų pardavimai augo 4 proc.

E. Dapkienė taip pat pažymėjo, kad žmonės dažniau ėmė pirkti tauresnius ir prabangesnius alkoholinius gėrimus, kurie įprastai naudojami kokteiliams ruošti.

„Pandemijos metu stebime išryškėjusią alkoholinių kokteilių gėrimo namuose kultūrą, kuri atsirado dėl karantino metu neveikiančių kavinių ir barų. Pavyzdžiui, džino pardavimai pernai išaugo 60 proc., romo – 25 proc., viskio ir tekilos – 10 proc. Degtinės, trauktinių, brendžio pardavimai yra 5 proc. sumažėję“, – kalbėjo ji.

Anot E. Dapkienės, pastaruosius kelerius metus taip pat auga vyno populiarumas.

Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių atstovė Renata Keršienė antrino, kad pernai ir šiame tinkle vienas populiariausių alkoholinių gėrimų buvo vynas.

„Praėjusiais metais tarp „Rimi“ pirkėjų populiariausi buvo ramūs – raudonasis ir baltasis – vynai, iš stipriųjų gėrimų – viskis, džinas, romas. Dėl užsidariusių restoranų, kavinių, barų, praėjusiais metais taip pat augo brangesnio ramaus ir putojančio vyno, šampano, džino ir romo pardavimai“, – tikino ji.

Sidebar placeholder