Pasak Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktoriaus Giedriaus Simonavičiaus, išankstinį įmonių aprūpinimą eurais komerciniai bankai pradėjo gruodžio pirmą dieną.
"Grynieji eurai pristatomi toms įmonėms, kurios susitarė su bankais ir pasirašė išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo sutartį. Preliminariais vertinimais, lapkričio pabaigoje apie 70 proc. įmonių, kurioms tai aktualu, jau kreipėsi į bankus", - sakė G. Simonavičius.
Jis pažymėjo, kad jei dėl kokių nors priežasčių įmonės to dar nepadarė, turėtų kuo greičiau kreiptis į aptarnaujantį komercinį banką ir išsiaiškinti dėl grynųjų eurų apsirūpinimo galimybių.
"Nepasirūpinus grynaisiais eurais dabar, gali kilti sunkumų dėl grąžos atidavimo sausio 1-15 dienomis, kai Lietuvoje mokėjimai bus galimi ir litais, ir eurais, o grąža turės būti atiduodama tik eurais. Kitų šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo gali padaugėti mokėjimų bei grynųjų pinigų kiekis apyvartoje gali išaugti kelis kartus", - teigė Lietuvos banko atstovas.
Pardavinėja specialius rinkinius
Pasak G. Simonavičiaus, smulkieji verslininkai ar prekybininkai grąžai skirtais eurais gali apsirūpinti ir, tarkim, įsigydami pažintinius euro monetų rinkinius.
"Šie pažintiniai monetų rinkiniai yra pirmiausia skirti gyventojams susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis. Tačiau jie gali būti pravartūs ir itin smulkioms įmonėms ar prekeiviams. Rinkinį sudaro 23 monetos - po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip pat po dvi 5 euro centų monetas. Iš viso bus pagaminta devyni šimtai tūkstančių tokių rinkinių. Juos jau galima įsigyti Lietuvos banke, komerciniuose bankuose ir Lietuvos pašto skyriuose", - teigė Lietuvos banko atstovas.
Anot jo, vieno 11,59 euro visų monetų vertės rinkinio kaina - 40 litų (11,58 euro), vienas žmogus vieno pirkimo metu gali įsigyti ne daugiau kaip 5 rinkinius.
"Nuo sausio pirmosios eurų banknotų jau bus galima pasiimti ir iš bankomatų. Lietuvos bankas skatina komercinius bankus bankomatus pildyti kuo smulkesnio nominalo eurų banknotais. Be to, reikia nepamiršti, kad ir patys pirkėjai pas prekybininkus vis dažniau ateis su eurais, o ne litais", - pridūrė G. Simonavičius.
Po Naujųjų - ilgesnės eilės
Lietuvos bankas pažymi, kad kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, naudojant jos duomenų bazę, apie būtinybę apsirūpinti grynaisiais tiesiogiai informuota daugiau nei 230 tūkst. šalies juridinių asmenų. Papildomai savo klientus informavo ir komerciniai bankai.
SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, didžioji dalis banko Klaipėdos skyriaus klientų, pasirašiusių išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo sutartį, eurais arba jau aprūpinti, arba bus aprūpinti artimiausiu metu.
"Skaičiuojame, kad apie du trečdalius mūsų verslo klientų, kuriems aktualus išankstinio apsirūpinimo eurais klausimas, tuo jau yra pasirūpinę, - sakė A. Žilinskas. - Likusiems galbūt pasirodė ne taip svarbu apsirūpinti eurais iš anksto arba tai planuoja padaryti iškart po sausio pirmosios patys atvykę į banką. Tačiau reikia įvertinti ir tą faktą, kad po Naujųjų bankuose galimai bus daug ilgesnės žmonių eilės nei įprastai."
"Procesas vyksta sklandžiai"
"Swedbank" atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, šalies verslo įmonės su banku iš viso yra sudariusios apie 3,5 tūkst. išankstinio eurų pristatymo sutarčių bendrai 22,5 mln. eurų sumai.
"Kalbant konkrečiai apie Vakarų Lietuvos regioną, verslininkai šiame regione yra sudarę apie ketvirtadalį visų "Swedbank" išankstinio eurų pristatymo sutarčių, - sakė S. Abraškevičius.
- Nuo lapkričio mėnesio "Swedbank" priima verslo klientų paraiškas dėl išankstinio eurų išmokėjimo banko padaliniuose. Iki gruodžio 7 dienos tokių paraiškų esame gavę apie 1,5 tūkstančio bendrai 3,8 mln. eurų sumai. Vakarų regiono verslininkai yra pateikę per 30 procentų šių paraiškų, o eurų išmokėjimui Klaipėdos miesto padalinius iš viso pasirinkę apie 7,5 procento "Swedbank" verslo klientų."
Pasak banko atstovo, ir pagal sudarytas išankstinio eurų pristatymo sutartis, ir pagal pateiktas išankstinio eurų išmokėjimo banko padaliniuose paraiškas verslo klientams eurai yra išmokami be didesnių iššūkių.
"Žinoma, pasitaiko atvejų, kai klientų sąskaitose nėra užtikrinamas pakankamas lėšų litais likutis, kad būtų galima atlikti pinigų rezervaciją, tačiau tai tik pavieniai ir išskirtiniai atvejai. Vertinant bendrai, procesas vyksta sklandžiai, - sakė S. Abraškevičius.
- Į klausimą, ar bus spėta visus norinčius aprūpinti eurais iki gruodžio 31-osios, galima atsakyti - taip. Kita vertus, nuolat pabrėžiame ir primename, kad toms verslo įmonėms, kurios nespėjo ar nesuskubo užsisakyti išankstinio eurų pristatymo, rekomenduojame nepalikti apsirūpinimo grynaisiais eurais metų pabaigai ir kuo skubiau pateikti paraiškas dėl eurų išmokėjimo padalinyje. Tik tokiu būdu įmonė užsitikrins, kad banko padalinys turės reikalingą eurų sumą. Gruodžio pabaigoje, išaugus eurų paklausai padaliniuose, eurų neužsisakiusiai įmonei reikiamos eurų sumos gali tiesiog pritrūkti."
Numatė rezervines saugyklas
Didžiųjų šalies mažmeninės prekybos tinklų atstovai tikina, kad klientų aptarnavimui dviem valiutomis baigs pasirengti iki gruodžio vidurio.
"Pirmieji eurai mūsų parduotuves pasieks sausio pirmąją ir bus kiekvieną dieną vežami papildomai. Dėl eurų banknotų ir monetų pristatymo tarėmės su stambiausiomis saugos ir inkasavimo bendrovėmis. Sieksime, kad kurį laiką eurai mažesnėmis sumomis būtų pristatomi kiekvieną dieną", - teigė "Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Prekybos tinklų atstovai taip pat teigia jau apskaičiavę preliminarų grynųjų eurų poreikį pirmosiomis sausio dienomis ir pasirengę planus, kaip jų nepritrūkti. Šiems procesams planuoti pasinaudota ir kolegų Latvijoje bei Estijoje patirtimi.
"Sutankinome eurų pristatymo ir inkasavimo grafikus, numatėme rezervines eurų saugyklas, iš kurių, jei eurų tam tikroje parduotuvėje pritrūks, jie bus operatyviai pristatyti. Su inkasavimo tarnybomis jau sutarėme dėl šios papildomos paslaugos", - sakė "Maxima LT" komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
"Šiuo metu baigiami vykdyti visi pagrindiniai darbai: informacinių sistemų programavimas, darbuotojų mokymai, naujų etikečių gamyba, sprendžiamos pinigų inkasavimo problemos ir keičiami pinigų tikrinimo aparatai", - sakė "Norfos" atstovas spaudai D. Ryliškis.
Skatina atsiskaitinėti kortelėmis
Pasak "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, kadangi sausio 1-15 dienomis kasininkai dirbs su dviem valiutomis, planuojama, kad mokėjimo laikas parduotuvėse gali pailgėti du ar tris kartus.
Anot jos, greičiau ir patogiau atsiskaityti bus galima naudojantis "Rimi" banko kortelių mokėjimo kasomis.
40-yje prekybos tinklo "Iki" parduotuvių taip pat veiks specialios kasos, kuriose bus galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.
"Įprastose kasose bus galima atsiskaityti abiem valiutomis, o savitarnos kasose - tik eurais", - teigė "Iki" prekybos tinklą valdančios bendrovės "Palink" Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
"Maxima" parduotuvėse visose kasose sausio 1-15 dienomis bus galima atsiskaityti abiem valiutomis, taip pat mokėti tiek grynaisiais, tiek kortele.
Turgavietės dirbs įprastai
Žinia, dalis šalies smulkiųjų prekybininkų kiek anksčiau skelbėsi pirmosiomis 2015 m. sausio savaitėmis, iki 15 d., planuojantys nedirbti. Priežastis paprasta - baiminamasi, kad jie virs valiutos keityklomis bei neturės pakankamai eurų grąžai.
Tiek uostamiesčio Naujojo turgaus, tiek ir Senojo turgaus vadovai teigė, kad šios turgavietės pirmosiomis sausio savaitėmis dirbs kaip ir įprastai.
"Mano žiniomis, didžioji dalis prekeivių planuoja dirbti, juolab kad įstatymuose smulkiesiems prekeiviams dėl atsiskaitymų dviem valiutomis visgi yra padarytos išlygos ", - sakė bendrovės Naujasis turgus vadovas Viačeslavas Karmanovas.
"Daugelis prekeivių turėtų dirbti, bet tikriausiai ne visi, - teigė Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius. - Didžioji dalis mūsų prekeivių yra vyresnio amžiaus. Tad natūralu, kad jie baiminasi, kaip čia jiems teks tas dvi savaites atidavinėti grąžą. Galbūt jie pabandys pirmąsias kelias sausio dienas padirbti bei tada spręs, ką daryti toliau."
Gyventojai nežino apie išimtis?
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas pažymi, kad Euro įvedimo įstatymas verslui numato keletą išimčių atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpiu.
"Pavyzdžiui, automatinėse prekybos vietose, kur nėra kasininko bei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais. Kita išimtis - viešojo transporto priemonės ir taksi, kur atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais, - sakė G. Šniukas.
- Taip pat, jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas dėl darbo pobūdžio neturi galimybės su savimi turėti pakankamai grynųjų eurų arba kai vienu kartu atiduodamos grąžos dydis neproporcingai viršija perkamos prekės ar paslaugos kainą, pirkėjui, atsiskaitančiam litais, irgi gali būti atiduota grąža litais, o ne eurais. Tarkim, už mažos vertės prekę atsiskaitoma 200 litų nominalo banknotu, o pardavėjas atidavęs grąžą tik eurais kasoje daugiau nebeturėtų eurų. Atiduoti grąžą litais bus galima ir tuo atveju, jei dienos apyvarta ženkliai viršys įprastinę ir dėl to pardavėjas ar paslaugų teikėjas nebeturės grąžai atiduoti reikalingos eurų sumos."
PRISIREIKĖ. Prieš įvedant eurą naujam gyvenimui kuriam laikui prikelta ir buvusi Lietuvos banko saugykla Klaipėdoje, uždaryta prieš kelerius metus. Ji išnuomota privačiai saugos kompanijai - eurams saugoti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Tiesa, ministerija verslininkus ragina išimtimis nepiktnaudžiauti. Mat jomis pasinaudoję pardavėjai ar paslaugų teikėjai tikrintojų gali būti paprašyti pateikti tinkamus įrodymus, kad dėjo pakankamas pastangas apsirūpinti grynaisiais eurais grąžai.
O štai Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška apgailestavo, kad apie atsiskaitymo dviem valiutoms laikotarpiu išimtis mažai žino gyventojai.
"Išties smulkiajam verslui labai gerai, kad minėtos išimtys yra numatytos. Bet bijau, kad dėl to pirmosiomis sausio savaitėmis gali kilti ginčų su klientais. Mat apie šias išimtis visuomenė beveik neinformuota", - teigė A. Mileška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą