FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, prižiūrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją Lietuvoje, sako, kad kartu su dideliu kiekiu sąskaitų išaugs ir galimų rizikų grėsmė, tačiau pripažįsta, kad tokį scenarijų prognozavo iš anksčiau ir ėmė tam ruoštis.

„Jau prieš kelerius metus perspėjome, kad „Brexit“ įtaką, kuomet fintech bendrovės ieškos palankias sąlygas verslo perkėlimui siūlančių šalių, pajus ir mūsų valstybės finansų sistema.

Su tuo ateis ir gerokai didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, kurioms suvaldyti vien pasiraitoti rankovių neužteks, būtinas valstybiškas požiūris ir investicijos, kad šalies konkurencingumo didinimas nevyktų finansų sistemos saugumo sąskaita“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis.

Nuo naujųjų metų Lietuvoje licencijuotas „Revolut“ padalinys perims bendrovės klientus iš visos Europos – tai reiškia 10 mln. naujų sąskaitų, per kurias plauks milžiniški pinigų srautai.

FNTT pinigų plovimo prevencijos ekspertai prognozuoja, kad kartu su naujomis sąskaitomis gali gerokai išaugti ir pinigų plovimo rizikos, o pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius gali padidėti daugiau nei dešimčia kartų. Galima prognozuoti, kad nedidinant analizės pajėgumų ir neinvestuojant į išmaniąsias technologijas gresia pinigų plovimo prevencijos sistemos perkaitimas.

Pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius auga

„Lietuvos atsparumą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms periodiškai vertina Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL).

Šiais metais Lietuvos reitingas buvo paaukštintas, nes buvo atliktas Nacionalinis rizikų vertinimas, parodęs, kad šalis aiškiai supranta galimas rizikas ir grėsmes, identifikavo pažeidžiamiausius sektorius ir sritis, kuriose gali kilti didžiausia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas.

Ekspertų teigimu, MONEYVAL vertinimas geriausiai įrodo šalies pasirengimą kovai su pinigų plovimu ir indėlį tobulinant pinigų plovimo prevenciją. Pagal suteiktą reitingą potencialūs investuotojai, užsienio šalių bankai vertina šalį ir investicinę aplinką, visų atsakingų šalies institucijų įsitraukimą į galimų rizikų užkardymą.

Lietuvoje buvo nuveiktas didelis darbas, parodantis, kad Lietuva pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įgyvendinimo srityje seniai nebėra naujokė ir sparčiai skinasi kelią link visiškos atitikties tarptautiniams standartams.

Tačiau nepamatuotas optimizmas naujų rinkos dalyvių pritraukimo varžybose, ignoruojant tolygiai turinčias augti investicijas į prevenciją, šias pastangas bei pasiektus rezultatus gali nublokšti į pradinį lygmenį, jei visos atsakingos institucijos pamirš kalbėtis apie ambicijų ir esančių prevencijos galimybių suderinimą. Lietuvos įvaizdis tarptautiniame pinigų plovimo prevencijos vertinimo kontekste yra visų atsakingų institucijų reikalas ir tik bendras požiūris, atsakingas galimybių vertinimas bei planavimas gali pritraukti ilgalaikę sėkmę.

Kaip rodo Nacionalinis rizikų vertinimas, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius kasmet auga. Vykdant klientų stebėseną, per pastaruosius metus daugiau pranešimų teikta apie Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, tačiau stebima tendencija, kad per 2019 m. labai pagausėjo pranešimų, kuriuose pagrindiniai subjektai minimi užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, padaugėjo pranešimų ir iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų.

Fiksuotas ir grynųjų pinigų operacijų, kurių suma viršija 15 tūkst. eurų, skaičiaus augimas per pastaruosius metus. Nuo 2021 m., kartu su 10 mln. „Revolut“ sąskaitų atėjimu, šie skaičiai turėtų reikšmingai didėti. 

Investuojama į išmanius sprendimus

FNTT ekspertai sako, jog iškilus realiai grėsmei, kad pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius analizė gali strigti ar tapti visiškai paralyžiuota, jau prieš kurį laiką imta galvoti apie procesų tobulinimą pasitelkiant automatizavimo sprendimus.

Jau šiandien FNTT naudojasi platforma, kuri automatiškai, pagal nustatytus kriterijus, surenka bazinę informaciją, reikalingą pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas analizei, bei įvertina rizikos lygį, atlieka administracinę funkciją.

Skaičiuojama, kad automatizavus procesus, sistema perims apie 30 proc. įprastai pareigūnų atliekamo darbo. Tikimasi, kad tai bent iš dalies padės pagreitinti pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius analizės procesą ir leis išvengti pinigų plovimo prevencijos sistemos perkaitimo.

Vis daugiau dėmesio krypsta į itin populiarėjančius virtualius pinigus. Aktyvėja virtualių valiutų naudojimas bei jų keityklų operatorių veikla. Kaip parodė pastarųjų kelerių metų finansinių duomenų analizė, bendra Lietuvoje veikiančių didžiųjų komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų klientų kriptovaliutų apyvarta sudarė daugiau nei 660 mln. eurų.

Technologijos tampa vis prieinamesnės, patogesnės naudoti, o rinkoje greitai prisitaiko ir gali pasiūlyti vis sudėtingesnių priemonių. Siekiant neatsilikti, būtinos investicijos ir šioje srityje, nes reikia nuolat kelti darbuotojų kompetenciją ir institucijų imlumą technologijoms.

Viena pagrindinių FNTT investicijų tapo įrankis kriptovaliutų judėjimo stebėsenai. Stebimos visos pagrindinės kriptovaliutos – „Bitcoin“, „Ethereum“, „Ripple“, „Dash“ ir kt. Naujasis įrankis suteikia galimybę atsekti įvykusias operacijas ir, tikėtina, pirminį siuntėją. Šį įrankį naudoja finansų priežiūros institucijos mažiausiai 18-oje ES šalių narių, tad bendradarbiauti su skirtingų valstybių priežiūros institucijomis taps lengviau, padidės elektroninių finansinių nusikaltimų tyrimų efektyvumas.

Vertinant finansinių nusikaltimų mastą Europoje ir sparčiai besiplečiančias technologines galimybes, naudojamas nusikalstamoms veikoms finansų srityje vykdyti, jaučiamas neginčijamas poreikis stiprinti finansinę žvalgybą.

FNTT siekia visapusiškai modernizuoti turimus informacinius įrankius. Ketinama pritaikyti naujausias informacines technologijas – pasitelkti dirbtinį intelektą, apdorosiantį labai didelės apimties duomenų srautus.

Lėšų šio projekto įgyvendinimui tikimasi gauti iš Ateities ekonomikos DNR planui vykdyti skirto finansavimo. Modernizavus turimus finansinės žvalgybos įrankius, per tą patį laiką bus galima identifikuoti didesnį kiekį finansinės drausmės pažeidimų.

Tai leis greičiau pradėti nusikalstamų veikų tyrimus ir perduoti juos institucijoms galutiniams sprendimams dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo priimti. Lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą procesas taps spartesnis.