Tokia tvarka įsigaliojo liepos pabaigoje. Ministerija ir darbuotojų atstovai tikisi, kad tai padės išvengti atvejų, kai darbdaviai viršvalandžių nefiksuoja ir už juos nesumoka. Darbdaviai savo ruožtu pokyčius vertina kaip žingsnį atgal.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vadove Vita Baliukevičienė LRT.lt paaiškina, kad nuo 2017 m. liepos 12 d. buvo įsigaliojęs pakeitimas, kad viršvalandžius darbdaviai gali fiksuoti kitą dieną. Dėl šios priežasties, nurodo specialistė, buvo susiduriama su sunkumais fiksuojant pažeidimus.
„Darbo inspekcija tiesiog negalėdavo taikyti administracinės atsakomybės, nes, pavyzdžiui, atvykus į įmonę ir radus dirbančius darbuotojus, sakykime, po darbo valandų, darbdavys sakydavo „tai pažymėsime kitą dieną“. Tam, kad įsitikintų, ar tikrai pažymėjo, Darbo inspekcija turėdavo važiuoti kitą dieną, važiuoti dar kartą patikrinti. Tai apsunkino administracinės atsakomybės taikymą“, – tvirtina V. Baliukevičienė.
Jos teigimu, pažvelgus į statistiką, buvo matyti, kad darbuotojai iki tol dažnokai skųsdavosi dėl nefiksuojamų ir neapmokamų viršvalandžių. Tačiau, įvedus nuostatą, kad viršvalandžiai gali būti fiksuojami ir kitą dieną, Darbo inspekcija tokių pažeidimų nustatė mažiau, nors skundų skaičius išliko panašus.
„2016 m. Darbo inspekcija nustatė 751 atvejį, kai buvo pažeidžiamos darbo ir poilsio organizavimo nuostatos, o per 2017 m., kai jau pasikeitė nuostatos, skaičius siekė tik 327. Tai rodo nesutapimą – darbuotojai skundžiasi, o tokių pažeidimų užfiksuojama mažiau“, – atkreipia dėmesį V. Baliukevičienė.
Tvarką siūlo dar labiau griežtinti – dabar baudos per mažos
V. Baliukevičienė svarsto, kad šioje vietoje didžiausia problema išlieka nebaudžiamumas – jeigu darbdavys žino, kad už nusižengimą nebus nubaustas arba toks nusižengimas netgi nebus užfiksuotas, tikėtina, jis dažniau ryžtasi nepaisyti taisyklių. Naująja tvarka būtent tokią situaciją ir bandoma pakeisti.
„Jeigu atvyks Darbo inspekcija ir ras darbuotojus, dirbančius po darbo valandų, o tai bus neužfiksuota, vadinasi, iš karto bus taikoma administracinė atsakomybė. Tada, kai darbdaviai žinos, kad negalės išsisukti ir liks nenubausti, turės fiksuoti laiką. Nesakau, kad 100 proc. panaikinsime viršvalandžių nefiksavimą, bet mes manome, kad situacija turėtų pagerėti“, – tvirtina V. Baliukevičienė.
V. Baliukevičienė primena, kad Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita. Taigi kiekvienas darbuotojas turi galimybę pasitikslinti, kokios jo darbo valandos buvo užfiksuotos.
Jeigu darbdavys pažeidžia laiko apskaitos tvarką, jam gali būti skiriama bauda, siekianti nuo 150 iki 1450 eurų. Anot pašnekovės, toks didelis intervalas numatytas, nes bauda priklauso nuo aplinkybių: ar buvo nefiksuojami tik viršvalandžiai, ar ir darbas švenčių dienopmis, savaitgaliais, naktimis, kokiam darbuotojų skaičiui atliktas darbas nebuvo užfiksuotas ir pan.
Darbuotojas atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė LRT.lt teigia tokius pakeitimus palaikanti ir sutinka, kad bene didžiausia problema išlieka darbdavių manymas, kad jie gali nesilaikyti taisyklių ir likti nenubausti.
Vis dėlto I. Ruginienė priduria, kad Lietuvoje darbdaviams už tokius nusižengimus skiriamos baudos gana mažos ir naudos gali nė neatnešti.
„Baudos Lietuvoje labai mažos. Tad, kokį bepadarysi teisės aktą, vis dėlto kontrolės mechanizmas turėtų įsijungti gana aktyviai ir taip bandyti įrodyti ir auginti sąmoningumą paties darbdavio, kad šitose reikaluose turi būti maksimalus skaidrumas“, – sako I Ruginienė.
Valstybės pajėgumais vykdyti kontrolę abejoja
I. Ruginienės vertinimu, darbo laiko apskaitos pakeitimai gali padėti mažinti šešėlį. Be to, priduria ji, tai galėtų padėti ir darbuotojams, jeigu jiems tektų ginti savo teises.
„Tai yra reikalinga tam, kad nebūtų jokių landų darbdaviui – kai praeina savaitė, padėlioja, pamėto tas valandas ir galiausiai, kai žmogus ateina dėl savo atlyginimo kovoti į Darbo ginčų komisiją, mato, kad tų viršvalandžių nebuvo ir tos valandos labai gražiai išsidėliojo per visą savaitę ar mėnesio bėgyje“, – teigia I. Ruginienė.
Jos aiškinimu, būtent darbo ginčai, susiję su darbo laiko apskaita, yra vieni bene sudėtingiausių, nes įrodyti, kad žmogus dirbo papildomai, kai tai nėra užfiksuota praktiškai neįmanoma. Tuomet darbuotojas negali ir reikalauti, kad jam būtų papildomai sumokėta už viršvalandžius ar papildomą darbą.
„Įrodyti, kiek realiai žmogus dirbo, beveik tampa neįmanoma, nes žmogui pakišami grafikai, kur atsispindi realios valandos, kiek ir kaip jis turi dirbti, tačiau grafikai yra nepasirašomi, tai tiesiog yra tokia špargalka, ranka parašyta, o jau kai kalbame apie darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tai ten po parašu jau sudėliojami tie laikai, kokių iš tikrųjų reikia“, – pastebi I. Ruginienė.
Ji vis dėlto abejoja, ar valstybė bus pajėgi atlikti kontrolę, nes jau dabar Darbo inspekcija, anot I. Ruginienės, neturi reikiamų pajėgumų, o darbdaviai neretai išsisuka vien tik su patarimu ar nedidele bauda.
„Norėtųsi pasakyti, kad patys darbdaviai turi suprasti, kad jie privalo atspindėti realią situaciją. Deja, Lietuvoje dar taip nėra. Tikrai yra didelis skaičius tų gerųjų darbdavių, kurie puikiai atlieka pareigas, bet pagal skundus matome, kad yra ir daug darbdavių, kurie to vengia. Kol kas šiai dienai nematau kitos išeities, kaip tik stiprinti kontrolės mechanizmą“, – sako I. Ruginienė.
Darbdavių atstovas: tai primena tarybinius laikus
Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas laikosi priešingos nuomonės. Jo vertinimu, vis stipresnė kontrolė kaip tik apriboja tiek darbdavius, tiek darbuotojus ir netgi yra žingsnis atgal.
„Valstybė, kurioje vyrauja laisvi santykiai, kur žmonės turi pasirinkimo laisvę, mes nepasitikime nei darbuotojais, nei darbdaviais. Pasaulis juda visiškai kita linkme. Man tai primena tarybinius laikus, kai dirbau gamykloje, kur tu būtinai turėjai ateiti 8 val., nes, jeigu neateisi, privalėsi aiškintis, kodėl tu pavėlavai. Taip pat niekada neišeisi anksčiau, nes vartai uždaryti ir nieko neišleidžia, nors dar prieš 20 minučių visi stoja į eilę, užsiima eilę, kad pro tą užkardą praeitų“, – sako D. Arlauskas.
Jo nuomone, darbo santykiai turėtų būti paremti abipusiu pasitikėjimu, ypač, atsižvelgiant į tai, kad neretai fiksuoti darbuotojų darbo laiką ir rezultatus, pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis, nėra taip sudėtinga.
D. Arlauskas pateikia pavyzdį – kai kurios bendrovės jau dabar naudoja programas, kurios tiesiog fiksuoja darbuotojo kompiuteriu atliekamą darbą, taigi galima labai lengvai nustatyti, kiek laiko žmogus praleido dirbdamas, jeigu jo darbas tiesiogiai susijęs su darbu kompiuteriu.
Tvarką, kai viršvalandžiai privalo būti apskaitomi tą pačią dieną, D. Arlauskas vertina kaip biurokratinę ir realiai gyvenime sunkiai pritaikomą. Anot jo, reikia prisiminti ir tai, kad ne tik uždarbis, bet ir darbo laikas dažniausiai būna aiškiai nurodomas sutartyje.
„Man nepatinka tokie dalykai ir aš manau, kad viskas turi būti paremta pasitikėjimo pagrindu, sukurtos vertės pagrindu, kai yra formuojami santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, kai pinigai mokami už sukurtą vertę. Kai pradedi kontroliuoti, o prie tų kontrolierių dar kažko reikia... Man tai – žingsnis atgal. Aš to nesuprantu ir todėl nepritariu, kad kažkur kažką reikėtų fiksuoti. Gyvenime tai neveiks. Formuojami visiškai kitokie santykiai su darbo rinka“, – įsitikinęs D. Arlauskas.
LRT.lt primena, kad dar gegužę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nurodė, kad visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Tokiu sprendimu siekiama išvengti atvejų, kai darbuotojai dirba viršvalandžius, tačiau jie nėra fiksuojami.
Siekiant tokį sprendimą įgyvendinti, kiekvienoje darbovietėje turėtų būti įrengtos sistemos, detaliai fiksuojančios darbuotojų darbo laiką.
Sprendimas, ar, pavyzdžiui, elektroninio laiško atsakymas ar pokalbis telefonu nedarbo metu, turėtų būti taip pat fiksuojamas kaip darbo laikas, paliekamas šalims narėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą