Lietuvių taupymo įpročiai stebina: „juodai dienai“ atsideda tik kas penktas

Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas. Respondentai, kurių amžius siekia nuo 18 iki 29 metų, taupo itin retai – vos 15 proc. teigė atsidedantys lėšų „juodai dienai“. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis sako, kad apskritai neturi įpročio taupyti.

Vidutinio amžiaus grupės atstovai (30-49 m.), lyginant su jaunimu, yra kone dvigubai taupesni. Jų tarpe net 33 proc. teigia turintys santaupų arba jas kaupiantys reguliariai. Ši darbingiausia visuomenės dalis, kurių pajamos siekia 1200 eurų ir daugiau, dažniausiai taupo automobiliui ar būsto atnaujinimui, sveikatos procedūroms, kelionėms, taip pat kaupia kraitį vaikams, jų išsilavinimui.

Įdomu tai, kad viena pažeidžiamiausių visuomenės amžiaus grupių, vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės, kurių pajamos neviršija 700 eurų per mėnesį, nurodė, kad pasirūpinę būtiniausiomis išlaidomis – mokesčiais, maisto produktais ir medikamentais – jie vis tiek geba atsidėti „juodai dienai“. Visgi pensinio amžiaus respondentai atskleidė, kad ištikus sudėtingai finansinei situacijai, jie nevengia paramos prašyti iš atžalų ar kitų artimųjų.

Tyrimas taip pat parodė, kad 2 proc. apklaustųjų apskritai neturi iš ko taupyti. Tai dažniausiai tie, kurių šeimos bendros pajamos yra itin mažos – 500 ar mažiau eurų per mėnesį.

Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, dažnas lietuvis taupo tam, kad jaustųsi ramiau, jei dėl nenumatytų aplinkybių prarastų pajamų šaltinį ar ištiktų ekonominė krizė. Tačiau atsiradus didelėms nenumatytoms išlaidoms ar nepakankant santaupų dažnas nevengia pasiskolinti.

„Daugelis apklaustųjų tikina, kad reguliarus taupymas jiems suteikia stabilumo ir ramybės. Vieniems – dėl ne visada pastovių finansų, kitiems – galvojant apie tokius atvejus, kaip darbo praradimas ar sveikatos problemos. Tačiau tais atvejais, kai santaupų neturima arba jų per mažai padengti nenumatytoms išlaidoms, tyrimo dalyviai nurodo, kad trūkstamą sumą skolinasi iš artimųjų arba naudojasi greituoju kreditu“, – teigia finansų ekspertė.

Apklausa atlikta 2019 metų rugsėjo 21 – spalio 5 d. Jos metu apklausti 1002 gyventojai. Tyrimas vyko 118-oje atrankos taškų.