Paštuose - psichozė

Paštuose - psichozė

"Kas paskutinis?", "Aš po šitos moters stoviu", "O tas vyras jau išėjo? Kas po jo turėjo eiti?" - pastarosiomis dienomis tokie klausimai girdimi užsukus į Lietuvos pašto skyrius. Daugumoje jų nusidriekusios ilgos eilės, o žmonės, kuriems prireikia įprastinių pašto paslaugų, turi nusiteikti, kad ten gali užtrukti ir valandą.

Šią savaitę klaipėdiečiai dalinasi patyrimais iš Lietuvos pašto skyrių. Gyventojai vargsta eilėse ne tik norėdami nemokamai pasikeisti valiutą, bet ir išsiųsti ar atsiimti laišką, siuntinį ar pinigų perlaidą.

Neatlygintinai valiutą išsikeisti 330 šalies paštų ir kai kuriose kredito unijose galima iki kovo 1-osios, komercinių bankų skyriuose - iki liepos 1 d., o Lietuvos banke - neribotą laiką. Tad kai kurie gyventojai stebisi, jog žmonės puola į įstaigas nuo pat pirmųjų dienų, taip sudarydami tiek juos pačius, tiek specialistus varginančias eiles.

Eilių kronikos

Su bene didžiausiais nepatogumais teigia susiduriantys Lietuvos pašto klientai, mat nebegali patogiai naudotis įprastomis paslaugomis - siųsti ir atsiimti laiškų, siuntinių, pinigų perlaidų. Dėl pastarųjų kai kurie klaipėdiečiai pasakoja eilėse praleidę valandą ar net ilgiau vien tam, jog išgirstų, kad laukė veltui.

Pasak vienos klaipėdietės, po Naujųjų metų nemažai žmonių eina į paštus atsiimti vėluojančių kalėdinių dovanų, tačiau jie būna priversti laukti bendroje eilėje su norinčiaisiais išsikeisti pinigus. Kita klaipėdietė pasakojo laukusi eilėje valandą tam, kad išgirstų, jog negali atsiimti iš užsienio jai siųstos pinigų perlaidos: "Ir niekur nebuvo parašyta, kad perlaidų neišduoda. Paštas nepasiruošęs, žmonės nusivylę."

Pasak pirmadienį Centriniame pašte Liepų g. laiškus išsiųsti norėjusios Ingridos, eilėje teko laukti apie pusvalandį, nes eilę gerokai sustabdė prie langelio "tik paklausti" nuėję asmenys. Taip pat, jos teigimu, nemažai miestiečių nesusigaudė, kurioje eilėje jiems derėtų stovėti - atėję atsiimti siuntinių laukė kartu su norinčiaisiais juos išsiųsti ir pan.

Klaipėdoje valiuta keičiama 9 pašto skyriuose. Vakar "Vakarų ekspreso" reporteriai aplankė keturis jų ir visuose driekėsi eilės iki pat durų.

Beveik visi pašto klientai - vyresnio amžiaus žmonės, ieškoję laisvesnio kampo prisėsti, nuolat buvo aiškinamasi: "Kas paskutinis?", o artėjant prie langelio - spaudžiamasi prie priešais stovinčiojo, rodos, taip bus greičiau.

Eilėse buvo matyti ir sąskaitas už komunalines paslaugas apmokėti norėjusių klaipėdiečių, tačiau dauguma jų galiausiai nusprendė pasirinkti kitą atsiskaitymo būdą.

Buvo trukdžių

Akcinės bendrovės Lietuvos paštas atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė patvirtino, kad klaipėdiečių nusiskundimai dėl perlaidų atsiėmimo - pagrįsti.

"Mūsų partneriai "Western Union" turėjo techninių sutrikimų, todėl kelias dienas neveikė jų sistema. Dėl šios priežasties paštuose neturėjome galimybių išduoti tarptautinių "Western Union" pinigų perlaidų. Šiandien partneriai sutvarkė kylančias problemas, tad paštuose bus galima išduoti ir priimti pinigų perlaidas", - vakar sakė A. Jonušaitė.

Vis dėlto, pasak pokalbininkės, stengiamasi aptarnauti gyventojus kuo geriau.

"Kad gyventojai būtų aptarnaujami kuo greičiau ir kokybiškiau, paštuose, kuriuose keičiama valiuta, išskirtos atskiros darbo vietos. Jose gyventojai gali pasinaudoti tradicinėmis pašto paslaugomis - išsiųsti ar atsiimti siuntą, įsigyti pašto ženklų ir panašiai. Prie visų kitų darbo vietų gyventojai gali nemokamai išsikeisti litus į eurus", - aiškino A. Jonušaitė.

Ji rekomendavo gyventojams, norintiems sumokėti mokesčius, išsiųsti ar atsiimti pinigų perlaidą, gauti vartojimo kreditą, apsilankyti finansinių paslaugų skyriuose "PayPost" arba tuose skyriuose, kuriuose nekeičiama valiuta - tokių paštų yra beveik 300, o Lietuvoje veikia 185 "PayPost" skyriai.

Plaukia milijonai

"Paštuose situacija labai įvairi - vienur sulaukiame tikrai nemažai klientų, kituose paštuose vos vienas kitas klientas užsuka išsikeisti litų į eurus", - tikino pokalbininkė.

Buvo skelbta, kad Lietuvos pašte gyventojai iki sausio 2 d. vidurdienio išsikeitė beveik 5 mln. eurų. Pasak A. Jonušaitės, sausio 2-5 dienomis Lietuvos paštas iš gyventojų surinko daugiau kaip 120 mln. litų.

"Vien per pirmąjį sausio 5-osios pusdienį paštuose surinkta beveik 45 milijonai litų. Tai - iki šiol rekordinė per tokį laiką surinkta suma. Klaipėdos rajono paštuose iki 5 dienos buvo surinkta apie 4 milijonai litų", - skaičiavo pašto atstovė.

Pasak jos, kad valiutos keitimas vyktų sklandžiai, imtasi visų saugumo priemonių - paštuose, kuriuose keičiama valiuta, nepertraukiamai budi policijos pareigūnai. Jie lydi ir į paštus bei iš jų vežamus pinigus, šitaip užtikrindami šios operacijos saugumą.

Primenama, kad Lietuvos pašte vienas gyventojas gali atlikti keitimo operaciją iki 1 tūkst. eurų (3452,8 litų) - keičiama suma apribota saugumo sumetimais. Visais atvejais gyventojai su savimi privalo turėti asmens dokumentą.

Atremia kritiką

Kritikos Lietuvos pašto atžvilgiu buvo sulaukta ir paskutinėmis 2014-ųjų dienomis, kai nė vienas skyrius nedirbo valiutos "karštuoju" keitimosi laikotarpiu. Vakar Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas atmetė tokią kritiką - esą pinigų keitimas nėra paštui būdinga funkcija, todėl jo sistemų pritaikymas ir užtruko ilgiau nei komercinių bankų.

"Taip, paštas paskutines tris dienas nedirbo, bet, kiek aš žinau, nedirbo todėl, kad tinkamai pasiruoštų euro įvedimui. Jų sistemų pritaikymas taip pat reikalauja atskiro pasiruošimo - keitimo funkcija nėra paštui būdinga funkcija. Buvo spekuliacijų viešojoje erdvėje, kai kurie asmenys piktinosi, kaip valstybės įmonė nedirba. Bet tai savaime suprantama - yra saugumo reikalavimai, yra vietų paruošimo reikalavimai. Mano galva, viskas (vyksta. - ELTA) pakankamai sklandžiai", - vakar "Žinių radijo" laidoje kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

V. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos paštas tapo svarbiausia valiutos keitimo įstaiga kaimiškose vietovėse.

"Pašto veiklą aš vertinčiau labai pozityviai ta prasme, kad jų vaidmuo keitimo procese yra labai svarbus, kadangi jų tinklas - daugiau kaip 300 vietų visoje Lietuvoje - yra labai svarbus, ypač jei mes kalbame apie rajonus (...), kaimiškas vietoves", - pabrėžė V. Vasiliauskas.

Centrinio banko vadovas teigė, kad didesnių nesklandumų keičiant valiutą paštuose neatsirado, o eurų pritrūkusiems paštams jie buvo pateikti operatyviai.

Lietuvos perėjimas prie euro, kaip šalies oficialios valiutos, vyksta sklandžiai ir pagal planą, vakar paskelbė Europos Komisija (EK).
EK pareiškime pastebima, kad "kruopštaus pasirengimo dėka perėjimo prie euro pradžia buvo sėkminga. Jokių rimtų problemų kol kas neužfiksuota, bankai ir mažmenininkai pirmosiomis perėjimo dienomis iššūkius įveikė sėkmingai."
EK duomenimis, iki sausio 3 d. 59 proc. žmonių parduotuvėse atsiskaitė litais, norėdami išleisti likusius litus be bankų pagalbos. O 36 proc. lietuvių tomis dienomis atsiskaitė jau bendrąja Europos Sąjungos valiuta, ir tai esą labai aukštas rodiklis lyginant su perėjimu prie euro kitose valstybėse. 25 proc. žmonių pripažino, kad jų piniginėse litų nebeliko, tik eurai.
Kaip rodo naujausia EK apžvalga, didelė dalis Lietuvos gyventojų eurais pasirūpino dar prieš valiutos įvedimą: 44 proc. gyventojų turėjo euro banknotų ir 46 proc. - euro monetų, didelę jų dalį žmonės išsaugojo iš užsienio kelionių, dalį išsikeitė Lietuvos bankuose ar pašto skyriuose.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder