Prieš Kalėdas lietuviai skolinasi daugiausiai, rodo kredito bendrovių duomenys

Pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodį pasirašo vidutiniškai 18 proc. daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai, rodo finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito bendrovių duomenų analizė.

Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai - vieni šventėms taupo iš anksto atsidėdami tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams linkę pasiskolinti, o likusieji geba išsisukti su tuo, kiek turi, panaudodami santaupas arba pasiimdami atlyginimo avansą.

Tačiau naujų paskolų kiekis, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.

Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ duomenimis, 2014-2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) - 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodį siekia 24 proc.

Pernai gruodį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (22 703 sutartys) ir lizingo paskolų sutartys (11 041).

„Skaičiuojant bendrą naujų paskolų skaičių, matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienerius metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, - teigė „Mokilizingas“ komercijos direktorius Vaidotas Rimeikis.

Bendrovės analitikai taip pat pastebi, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma, tuo tarpu vidutinė lizingo suma išliko panaši.

„Per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo - nuo 724,6 euro 2013-aisiais metais iki 1688,2 euro šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė - nuo 582,67 euro 2013-aisiais iki 589,32 euro 2018-aisiais“, - teigė V. Rimeikis.

Jo manymu, tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 275 eurais, lyginant 2018 ir 2017 metų trečio ketvirčio rodiklius.