Requiem litui

Requiem litui

Iš viso 40 metų tarpukario ir dabartinėje Lietuvoje cirkuliavęs litas nuo sausio 15-osios antrąkart iškeliaus nebūtin. Tik šįkart - savos, o ne okupacinės valdžios sprendimu.

Tiek paprasti, tiek ir žymūs "Vakarų ekspreso" kalbinti klaipėdiečiai apimti prieštaringų jausmų - vieniems lito gaila, kitiems - visiškai ne. Kai kurie jų sako, kad nacionalinė valiuta simbolizavo nepriklausomybę, tad dabar esą netenkame tiek vienos, tiek kitos. Antri mano, jog euro įvedimas yra logiška mūsų įstojimo į Europos Sąjungą tąsa, ir nuo šiol turėsime patogią bendrą valiutą.

Sunki pradžia

Tiek tarpukario, tiek ir dabartinė Lietuva savo nacionalinę valiutą įsivedė ne iškart. Jei iki 1993-iųjų birželio 25 d. Lietuvoje funkcionavo laikinieji pinigai talonai, tai tarpukaryje litas į apyvartą buvo išleistas tik 1922 m. spalio 2 d. Iki tol šalyje cirkuliavo ostmarkės (auksinai).

Vladas Terleckas knygoje "Pinigai Lietuvoje 1915-1944" rašo, kad tarpukario litas kelią į gyvenimą skynėsi gana sunkiai. Pradinis auksinų keitimo į litus kursas buvo 175:1. Krintant Vokietijos markių kursui didėjo oficialus keitimo santykis, 1922 m. pabaigoje jis jau siekė 850:1. Tad tie gyventojai, kurie nepasitikėjo naujais pinigais ir neskubėjo keisti, patyrė didelių nuostolių. Knygoje rašoma, kad skurdino ir bankai, nustatinėję nepalankius keitimo kursus, ypač miesteliuose. Veikė ir "juodosios biržos" agentai. Pasipelnymo gyventojų sąskaita užmačių turėjo ir Vyriausybė - neretai buvo skelbiamas žemesnis oficialus keitimo kursas negu Berlyno kotiruotė. Anot amžininkų, tuometinė Lietuva priminė areną, užplūstą hienų, kurios plėšė tarp savęs grobį. Nepasitikėjimą litu kurstė ir tautininkų partijos lyderiai Antanas Smetona bei Augustinas Voldemaras, kurie jam prognozavo greitą ir negarbingą galą.

Į lito įvedimą rinka tada sureagavo dideliu kainų pakilimu. Spaudoje skųstasi, kad jos pakilo 5-10 kartų. Gyventojai reiškė nepasitenkinimą mitinguose, tad tuometinė Vyriausybė pavedė atitinkamoms ministerijoms išleisti įsakymą, kuriuo uždraustas dirbtinis kainų kėlimas.

"Buvo sudarytos prie Krašto apsaugos ministerijos nuolat veikiančios komisijos kovai su kainų kėlimu. Nusižengę karo komendanto įsakymams buvo išsiunčiami iš Kauno arba uždaromi į koncentracijos stovyklas apie tai plačiai paskelbiant spaudoje. Gyventojai buvo kviečiami boikuotuoti dirbtinai kainas keliančius prekybininkus. Tačiau kainų normavimą pajuto tik Kaunas, o kitur spekuliantai elgėsi laisvai. Dėl didėjančių kainų valstybės tarnautojams algos rugsėjį ir spalį buvo padidintos 25 proc. Padidėjo ir bendras nominalus darbo užmokestis", - rašo V. Terleckas.

Vienas - "auksinis", kitas - "eurinis"

Dabartinis litas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4:1, o nuo 2002 m. vasario 2 d. iki šiol litas yra persietas prie euro santykiu 3,4528:1. Tokiu jį ir pakeis euras - šių metų liepos 23-iąją buvo patvirtintas negrįžtamas abiejų valiutų kursas.

Tarpukario litas buvo pagrįstas aukso standartu. Tuo metu visose ekonomiškai pažangiose valstybėse vyravo auksu pagrįstos pinigų sistemos. Remiantis Piniginio vieneto įstatymu buvo nustatytas lito aukso paritetas - 0,150462 g lito ir JAV dolerio santykis tada buvo 10:1.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" antradienio numeryje

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder