Prieš euro įvedimą Lietuvos bankas skaičiavo, kad šalies realusis BVP, įvedus šią valiutą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų didesnis, negu neįvedus. Pagal vieną numatytą scenarijų vidutiniu laikotarpiu, 2014–2022 m., realusis BVP po euro įvedimo turėtų būti didesnis vidutiniškai 1,9 proc., pagal kitą scenarijų – vidutiniškai 1,8 proc. Lietuvos realusis BVP ilguoju laikotarpiu, įvedus eurą, būtų 1,3 proc. didesnis, nei neįvedus šios valiutos. Taip pat buvo sakoma, kad euro įvedimas sukurtų prielaidas tiesioginių užsienio investicijų didėjimui.
2015 metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui augo 310 eurų, 2016-aisiais – 217 eurų. Panašiai ar daugiau jos augo ir 2011, 2012, 2013 metais.
2015-aisias Lietuvos BVP demonstravo 1,8 proc., 2016-aisiais – 2,3 proc. augimą. Jei tikėtume prognozuotu augimo dėl euro vidurkiu, turėtume konstatuoti, kad beveik visas Lietuvos BVP augimas buvo dėl euro. Tačiau ar tikrai taip gali būti?
Įsivedusi eurą, Lietuva šuolio nepademonstravo
Pasak „Danske“ banko vyr. ekonomisto R. Grajausko, sunku tiksliai pasakyti, ar investicijos į Lietuvą ateina dėl euro, ar ne. Tačiau, anot jo, vertinant akademiškai, tai, jog šalis yra euro zonoje, turi stabilią valiutą, turėtų prisidėti prie investuotojų pasitikėjimo, didesnio noro investuoti.
„Pagal projektų, sukuriamų darbo vietų skaičių Lietuva bent jau Vidurio ir Rytų Europos regione yra vienvaldė lyderė. Tai tiesiogiai susiję ir su eksporto rodikliais, nes didžioji dalis investicijų ateina į Lietuvą tam, kad čia vyktų gamyba ir gaminiai būtų eksportuojami. Pernai Lietuva pirmavo Europoje pagal eksporto apimčių augimą, tad turbūt galima pasakyti, kad viena investicijų atėjimo ir eksporto didėjimo priežasčių galėtų būti euras“, – teigia R. Grajauskas.
Ekonomistas aiškina, kad tiesioginių užsienio investicijų statistikoje tai pernelyg neatsispindi, nes čia vertinami ir išeinantys finansiniai srautai. Kadangi pastaraisiais metais daugiau užsienio kapitalo įmonių išsimokėjo dividendus, tikrojo poveikio statistiniai duomenys neparodo.
„Bet jei žiūrėtume į projektų ir sukuriamų darbo vietų skaičių, investicijų padidėjimą pastebėtume“, – tikina R. Grajauskas.
Ekonomisto teigimu, euro įvedimas davė impulsą ir BVP augimui. Kadangi augimą 2015-aisiais lėtino Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs eksportas, o 2016-aisiais – susitraukusi ES parama, be euro augimas galėjo būti dar lėtesnis.
„Tačiau pernai buvome viena sparčiausiai ES augusių šalių, ekonomiką į priekį varė eksportas. Jei pripažįstame, kad euro įvedimas prisidėjo prie eksporto apimčių didėjimo, tai galima laikyti euro įvedimo efektu. 1,8–1,9 proc. nėra toks augimas, kurio negalėtume priskirti eurui. Manau, tai yra realus įvertis“, – sako ekonomistas.
Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius ekonomistas R. Lazutka sako niekada ir netikėjęs kalbomis apie papildomas investicijas, BVP augimą dėl euro įvedimo.
„Jau buvome matę Estijos pavyzdį, kad, praėjus keleriems metams, tokių impulsų požymių nebuvo, tiesiog veikė ekonomikos cikliškumas. Po krizės ji atsigavo, augo, bet kad tai vyko dėl euro, pasakyti negalima. Jei imtume gretimas šalis, kurios turi labai panašų cikliškumą (Estija, Latvija, Lenkija), pastebėtume, kad, palyginti su jomis, įsivedusi eurą Lietuva šuolio nepademonstravo.
Buvo aiškinančių, kad investuotojai nedrįsta Lietuvoje investuoti dėl lito, nes tai – mažai žinoma valiuta, tačiau tie, kurie tikrai galvojo apie investicijas, viską išsiaiškino ir žinojo, kad litas susietas su euru, netikėtų permainų dėl valiutos nebus. Taigi nesistebiu, kad nieko čia neįvyko, nes negalėjo įvykti“, – kalba R. Lazutka.
Poveikis kainoms buvo didesnis, nei ekonomistai tikėjosi
Pasak R. Grajausko, pagrindiniai euro privalumai plika akimi matomi mažiau nei trūkumai, todėl, kaip neseniai parodė apklausos, Lietuvoje yra mažiau manančių, kad euras atnešė naudos, negu galvojančių, kad neatnešė.
„Tarptautinė praktika sako, kad įvedus eurą poveikis kainoms pasireiškia pirmaisiais metais ir siekia 0,2–0,3 proc. Manau, dauguma ekonomistų ne visai tiksliai įvertino šį poveikį ir per mažai dėmesio skyrė lūkesčių dedamajai. Objektyvių priežasčių kainoms augti įvedus eurą nėra, tačiau jei žmonės galvoja, kad kainos augs, tai tampa savaime išsipildančia pranašyste.
Tai Lietuvoje tikrai įvyko, kainų augimas buvo ypač pastebimas turguje, šoko būsto nuomos kainos, brango paslaugos. Lūkesčiai prisidėjo prie kainų augimo ir, kaip žinome, ir pernai turėjome vieną sparčiausių Europoje infliacijų. Kainų lygis gerokai šoktelėjęs, palyginti su tomis, kurios buvo prieš eurą, ir tai turbūt yra pagrindinė nepasitenkinimo šia valiuta priežastis. Reikia pripažinti, kad kainos kilo labiau, nei prognozavo ekonomistai“, – sako R. Grajauskas.
Ekonomistas R. Lazutka pastebi, kad kainos Lietuvoje augo ir iki euro įvedimo, tad būtų sunku vienareikšmiškai vertinti euro įvedimo poveikį kainoms.
„Dėl kainų sunkiau pasakyti, nes duomenys yra prieštaringi. Statistikos departamentas tik pastaruoju metu fiksuoja kiek didesnį augimą, anksčiau nefiksavo. Kada yra rinka, atskiri pardavėjai negali rizikuoti labai smarkiai didinti kainų, nes kiti gali to nepadaryti, ir kainas padidinęs pardavėjas gali prarasti pirkėjus. Tačiau kadangi buvo sukelti kainų augimo lūkesčiai, atsirado galimybė visiems didinti kainas.
Kita vertus, reikia turėti mintyje, kad kiekvienas pardavėjas visada nori parduoti brangiau, kad ir kokia valiuta bebūtų. Kainos Lietuvoje kilo ir iki euro įvedimo, tad nors prie kilimo jis prisidėjo, sunku pasakyti, kiek reikšmingai“, – kalba R. Lazutka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą