Pastaruosius 5 metus stebėję rinkos augimo tempus, nekilnojamojo turto plėtotojai 2017 m. pasiūlė rekordišką butų skaičių. Kylanti pasiūla didino ir NT kainas, ir jau 2017 m. viduryje jos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas ir NT tapo įperkamas toli gražu ne kiekvienam net ir sostinėje gyvenančiam tautiečiui. „Vakaro žinios“ domėjosi, ar Lietuvoje kaistanti NT rinka ne tik neužtikrina statybos sektoriaus algų kilimo, bet ir priverčia specialistus užleisti vietą pigesnei darbo jėgai.
Kaip ir kitų specialybių, statybų sektoriaus darbuotojų atlyginimai Lietuvoje vargiai gali prilygti užsienyje dirbančių specialistų algoms. Regis, sunkiai suvokiama, kai statybininkai, kurie ir kuria NT rinką, retai kada gali įpirkti savo pačių darbo rezultatą - būstą Lietuvoje. Dar keisčiau, kai išvykę dirbti į užsienį už daug mažesnius atlyginimus nei vietinių stato pastatus, kurie vėliau įkainojami milžiniškais pinigais.
„Vakaro žinios“ pasidomėjo, kokį būstą už tą pačią sumą šiuo metu galima įsigyti Lietuvoje ir kitose šalyse. Štai už 100 tūkst. eurų Vilniuje galima rasti daug ir įvairių variantų. Pavyzdžiui, naujos statybos name įsigyti įrengtą 3 kambarių 50 kv. m butą Naujamiestyje. Arba pačiame senamiestyje XIX a. statybos senoviniame pastate įrengtą butą su visais baldais ir technika. Tiesa, tai vos vieno kambario 45,15 kv. m butas.
Kuo tolyn nuo centro, tuo pasiūlymai pigyn. Norintiems daugiau erdvės - naujos statybos kotedžas Balsiuose už tuos pačius 100 tūkst. eurų. A klasės energinio efektyvumo namas, kuriame sublokuoti keturi butai po 94 kv. m dar tik statomi, tad parduodami bus tik su daline apdaila. O štai už 100 tūkst. eurų jūsų laukia 140 kv. m dviejų aukštų nuosavas namas su daline apdaila Pavilnyje. Iki miesto centro - 18 minučių automobiliu.
Kaip manote, ką už 100 tūkst. eurų gali sau leisti užsienyje gyvenantys žmonės?
Štai mūsų kaimynai lenkai būstą perka gana panašiomis kainomis, nors jų atlyginimai gerokai didesni nei lietuvių. Už 100 tūkst. eurų Lenkijos sostinėje Varšuvoje pasirinkimas taip pat yra - už tokią sumą galima rinktis iš butų, kurių plotas nuo 40 iki 73 kv. m. Štai 1978 m. statybos blokiniame daugiabutyje įrengtas 3 kambarių 64 kv. m butas su baldais ir reikalinga buitine technika - 100 448 eurai. Galima rinktis iš naujos statybos projektų.
Tik šiemet baigiamame statyti name 3 kambarių 59 kv. m butas su balkonu ir daline apdaila - 100 688 eurai.
Pasiūlymų už tokią kainą galima rasti ir Vokietijos sostinėje Berlyne. Čia už 103 tūkst. eurų parduodamas erdvus 2 kambarių 62 kv. m butas, įrengtas 1950 m. statybos name, kuris 2009 m. buvo renovuotas. Nedideliame name, kuriame įrengti keli butai, gyvena kelios šeimos, o parduodamas butas įrengtas pirmame aukšte, tad gali pasigirti ir dar vienu privalumu - nuosavo kiemo dalimi.
Lietuvių pamėgtoje Jungtinės Karalystės sostinėje Londone apsilankius parduodamo NT portale ir pasirinkus kriterijų pirkti butą Londone iki 100 tūkst. eurų, sistema nepateikia jokio pasirinkimo.
Pigiausias variantas čia - įrengtas ir su baldais parduodamas 34,41 kv. m butukas su vienu miegamuoju, atskiru tualeto ir vonios kambariu bei bendra virtuvės ir valgomojo erdve senos statybos name.
- Jau kuris laikas viešojoje erdvėje kalbama, kad NT rinkos kainos Lietuvoje kyla kone rekordiškai. Kas kainas taip augina, jei statybininkai, viliojami didesnių algų kitose šalyse, išvyksta vis sparčiau? - „Vakaro žinios“ paklausė nepriklausomo NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus.
- NT kainos Lietuvoje kyla dėl vienos esminės priežasties - palyginti lengvai dalijami pigūs bankų kreditai didina pinigų kiekį rinkoje, o tai kelia NT kainas. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. Lietuvoje fizinių ir juridinių asmenų įsiskolinimas išaugo maždaug 3,3 mlrd. eurų arba maždaug 24 proc. Panašiai tiek per pastaruosius 3 metus padidėjo ir NT kainos.
- Būtų logiška, kad kylant NT kainoms kiltų ir specialistų šioje srityje atlyginimai.
- Deja, statybininkai tuo mažai gali pasidžiaugti, nes jų algos nelabai priklauso nuo NT kainų kilimo. NT plėtotojai visada siekia uždirbti maksimalų pelną, todėl stengiasi taupyti visur, kur gali, taip pat ir mokėdami už statybos darbus. Rezultatas yra toks, kad statybininkams algos kyla vangiai, o emigravusius į užsienį keičia pigiau dirbantys lenkai, ukrainiečiai ir pan.
O tai, kad lietuviai statybininkai išvyksta svetur, nesukelia didelės problemos, nes juos pakeičia pigesni statybininkai iš Rytų Europos.
- Kaip atrodo Lietuvos NT kainos tarptautiniame kontekste?
- Mano vertinimu, nėra normalu, kai vidutines pajamas uždirbanti šeima gali nusipirkti geriausiu atveju tik senos statybos 2-3 kambarių butą gyvenamajame mikrorajone. O jei nori normalesnio būsto, turi eiti į banką skolintis didžiulių sumų 20-30 metų. Mano vertinimu, tai nėra tvaru ir signalizuoja apie neadekvatų kainų lygį, ypač sostinės rinkoje. Greičiausiai dėl šios priežasties mes turime rezultatą, kad butų pirkimo ir pardavimo sandorių Vilniuje 2017 m. mažėjo 6 proc. Esant tokiai palankiai ekonominei aplinkai, sandorių turėtų toliau daugėti, bet panašu, kad išaugęs kainų lygis išstūmė dalį gyventojų iš būsto rinkos, nes jie tiesiog būsto nebegali įpirkti.
***
Apie tai, kodėl darbo statybininkams tik daugėjant nedidėja jų atlyginimai, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi GEDVILU.
- Būsto rinkos Lietuvoje augimą kai kurie analitikai lygina su prieškriziniais 2007 m., tačiau kartu nuolat kalbama, kad trūksta statybininkų. Kaip gali būstai brangti, jei nėra kas juos stato?
- Šio amato žmonių tikrai Lietuvoje trūksta, nes mūsų statybininkais vis labiau pasitikėti pradedama užsienio rinkose: Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Todėl Lietuvos statybininkų paslaugų eksportas auga, o kompanijos gauna vis daugiau užsakymų užsieniui. Be to, pavieniai statybininkai išvykę į kitas šalis taip pat turi darbų, kurie yra gerai apmokami. Tad normalu, kad tie, kurie norėjo užsidirbti daugiau, išvyko ir rado savo lūkesčius atitinkančius darbus.
Ko gero, dėl šių priežasčių dabar Lietuvoje specialistų stygius ir jaučiamas. Tad statybos sektorius šiandien pritraukia darbuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos, kad kompanijos galėtų įgyvendinti užsakymus.
- Jei būsto kainos auga, kodėl statybininkų algos nekyla?
- Atlyginimai kyla visoje šalyje ir ši tendencija artimiausiu metu turbūt išsilaikys. Tačiau atvykstantys baltarusiai ar ukrainiečiai taip pat nedirba už minimumą. Jie dirba už normalų atlyginimą. Tik lietuviai savo šalyje turi šeimas ir bent jau savaitgalius nori praleisti su šeima, o į šalį atvykę specialistai iš užsienio gali dirbti ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, nes jų pagrindinis tikslas čia - užsidirbti pinigų. O norėdami uždirbti daugiau, jie ir dirba daugiau. Galbūt dėl to verslo kaštai nemažėja, o žmonių ir toliau trūksta. Tad manau, kad artimiausiu metu statybų paslaugos tikrai nepigs.
- Tačiau dažnai mūsų specialistai skundžiasi, kad kaip tik yra priversti išvykti, nes iš rinkos juos išstumia už mažesnius atlyginimus dirbantys ukrainiečiai ir baltarusiai. Pastarųjų atlyginimai nėra tokie kaip lietuvių?
- Nemanau, kad mūsų statybininkai dėl to išvažiuoja. Lietuviai už darbo valandą gauna truputį daugiau. Skirtumas gali būti apie 10 proc., tačiau atvažiavęs žmogus iš kitos šalies čia dirba ir šeštadieniais bei sekmadieniais, ir viršvalandžius nori dirbti.
Jeigu patys lietuviai čia dirbtų tiek, kiek dirba išvykę į užsienį, manau, tokio paties atlyginimo kaip ten gal neužsidirbtų, jis būtų apie 25-30 proc. mažesnis nei ten, bet ne taip smarkiai skirtųsi kaip dabar. Nes čia pragyvenimo kaštai mažesni.
- Kiek šiandien uždirba lietuvis statybininkas, dirbdamas savo šalyje?
- Sezono metu, atskaičius mokesčius, Lietuvos statybininkas už savo darbą prašo 1000 eurų. Būna atvejų, kai rudenį, kuomet reikia sparčiau pabaigti darbus iki žiemos, atlyginimai sukyla dar labiau. Tad amatininkas šiandien uždirba gerai ir, manau, jei ši tendencija išsilaikys ir toliau, ateityje turėsime ne prastesnius atlyginimus nei Estijoje, kur šiuo metu toks specialistas uždirba apie 1200 eurų.
Atlyginimai kitose šalyse gali skirtis net kartais. Pavyzdžiui, Norvegijoje toks amatininkas gali gauti ir 4000 eurų, Švedijoje - apie 2500 eurų. Ne tik šiose šalyse, bet ir Jungtinėje Karalystėje dirba daug lietuvių ir tokiose šalyse atlyginimai didesni ne procentais, o kartais.
**********
Dar 2016 m. Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė „Deloitte“ paskelbė Europos nekilnojamojo turto indekso penktąjį leidimą, kuriame apžvelgiama Europos gyvenamojo nekilnojamojo turto (GNT) rinkos situacija. Pastebėta tendencija, kad kuo šalis yra labiau Europos rytuose, tuo žemesnė GNT kaina joje. Vengrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje vidutiniškai už 200 tūkst. eurų įmanoma įsigyti 200 kv. m ploto būstą.
Prancūzijoje už šią sumą pavyktų nupirkti 50 kv. m ploto būstą, o Jungtinėje Karalystėje - tik 39 kv. m. Čekija, Slovėnija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija užima tarpinę poziciją - šiose šalyse už 200 tūkst. eurų galima įsigyti 100 kv. m būstą. Kainų skirtumai priklauso ir nuo konkretaus miesto, pavyzdžiui, centriniame Londone už 200 tūkst. eurų pavyktų nupirkti tik 11 kv. m ploto būstą, Paryžiuje - 19 kv. m, Romoje - 58 kv. m, Briuselyje - 69 kv. m, Taline - 85 kv. m, Rygoje - 92 kv. m, o Vilniuje - 121 kv. m ploto būstą.
Be to, 2017 m. tyrimas rodo, kad didžiausia GNT kvadratinio metro kaina kelerius metus iš eilės fiksuojama Jungtinėje Karalystėje - 4628 Eur/kv.m. Pigiausia įsigyti naują gyvenamąjį būstą Portugalijoje, kur sandorio kaina svyruoja apie 1068 Eur/kv.m. Didžiausias kainų augimas 2016 m. buvo fiksuotas Slovėnijoje, kur naujų butų sandorių kaina išaugo net 26,5 proc. Kainų augimas taip pat buvo fiksuojamas Vengrijoje ir Lenkijoje (po +9,7 proc.) bei Airijoje (+6,8 proc.). Tarp 53 Europos miestų, vidinis Londonas vėl buvo pripažintas brangiausiu miestu - čia kvadratinio metro kaina gali siekti net 16 538 Eur. Gyvenimas už vidinio Londono ribų vis tiek viršija vidurkį (7145 Eur/kv.m). Antras brangiausias miestas - Paryžius, kur kvadratinio metro kaina siekia 12 374 Eur.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą