Nepaisant šio sprendimo, dar liko dviejų instancijų teismai, kurie turės spręsti paties detaliojo plano panaikinimo klausimą.
Plano rengėjas Saulius Trečekauskas sako eisiantis iki galo, kad "parodytų visą absurdą". Jo nuomone, priėmus dabartinį sprendimą turėtų būti griaunama ir "Fortum Klaipėdos" jėgainė, ir dar apie dešimt jau stovinčių objektų. Tačiau, savivaldybės teisininkų tvirtinimu, tai tėra tik išvedžiojimai.
Teismas kreipėsi į teismą
Nuo 2005-ųjų besitęsianti ir niekaip nesibaigianti Melnragės dangoraižio istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį. Tada į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Klaipėdos savivaldybė. Ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimu patvirtiną žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, pagal kurį čia galėtų iškilti 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantis rekreacinės paskirties pastatas.
Žinia, plano organizatoriai į VTPSI kreipėsi po to, kai 2011 m. jis užstrigo miesto Taryboje. Pastaroji atidėjo plano svarstymą ir nutarė kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas. Kreiptasi ir į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Buvo iškelta ir vėliau realizuota idėja surengti gyventojų apklausą.
Visgi palaikymo nė iš vienos institucijos savivaldybė tuomet nesulaukė, o VTPSI netgi patvirtino detalųjį sklypo planą.
ATSIVERTĖ. Klaipėdos valdžia iš pradžių savo sprendimais sudarė visas sąlygas šioje Melnragės vietoje statyti dangoraižį, tačiau vėliau ėmė tvirtinti, jog buvo padaryta klaida, ir teismų prašė pripažinti, kad tokie jos sprendimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Redakcijos archyvo nuotr.
Vilniaus teismas iš pradžių siūlė savivaldybei ir inspekcijai susitarti gražiuoju, tačiau VTPSI atsisakė panaikinti savo potvarkį. Pernai vasarį minėtasis teismas nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad šis ištirtų, ar uostamiesčio aukštybinių pastatų išvystymo schema (specialusis planas) ta dalimi, kuri apima sklypą Kopų g. 69A, ir Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio koncepcijos sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei "konstituciniam teisinės valstybės principui". Bylos nagrinėjimas sostinėje buvo sustabdytas tol, kol įsigalios Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas.
Visiška savivaldybės pergalė
Pernai spalį Klaipėdos teismas konstatavo, kad 2007-ųjų birželį uostamiesčio Tarybos patvirtintos aukštybinių pastatų išvystymo schemos dalis, kurioje Trečekauskų sklypui nėra nustatyti leistini aukščių parametrai, prieštarauja tuometiniam Teritorijų planavimo įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstatuota, kad lygiai taip pat jiems prieštarauja ir šios schemos pagrindinio brėžinio grafinis sprendinys, numatantis, jog šiame sklype užstatymo aukštingumas nustatomas pagal urbanistinę koncepciją.
Analogiško teismo įvertinimo sulaukė ir 2007 m. balandį Klaipėdos tarybos patvirtinto miesto bendrojo plano punktas, kuriuo dėl minėtojo sklypo daroma nuoroda į kraštovaizdžio koncepciją.
Teismas nustatė, kad panaikintos norminių administracinių aktų dalys negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos.
Su tokia nutartimi nesutikę VTSPI, UAB "Konstenerga" ir S. Trečekauskas ją apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau jie nieko nepešė - apeliaciniai skundai praėjusią savaitę buvo atmesti, o Klaipėdos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
"Sutvirtina pozicijas"
"Pagrindinis abiejų instancijų teismų sprendimo motyvas - šio sklypo valdytojams buvo sudarytos išskirtinės teisės patiems nusistatyti, kad aukštybinio pastato statyba jų sklype yra galima. Taip buvo pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, nes visiems kitiems Klaipėdos miesto žemės sklypų valdytojams ir naudotojams aukštybinių pastatų statybos klausimai aiškiai reglamentuoti specialiajame plane", - teigia Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Anot jo, ypač svarbu tai, kad minėtąsias schemos ir bendrojo plano dalis teismas pripažino negaliojančiomis nuo pat jų priėmimo momento 2007 m. Tai esą reiškia, kad jomis nebuvo galima remtis rengiant minėtąjį detalųjį planą.
"Tiek aukštybinių pastatų išvystymo schemą, tiek miesto bendrąjį planą tvirtino miesto Taryba, tačiau nuo pat pradžių laikėmės pozicijos, kad geriau vėliau pastebėti ir ištaisyti klaidą, neleisti atsirasti neigiamiems padariniams, nei visiškai nesistengti jos ištaisyti. O Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pati revizavusi šiuos dokumentus, iki pat galo stengėsi nepripažinti, kad buvo padaryta klaida", - sakė savivaldybės teisininkas.
Anot jo, teismai paneigė ir inspekcijos bei S. Trečekausko nuogąstavimus, kad specialiojo ir bendrojo plano atskirų sprendinių negaliojimas gali sukelti neigiamų padarinių kitiems objektams - nurodyta, kad teisinės pasekmės atsiras tik Kopų gatvės 69A sklypo atžvilgiu.
"Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas labai stipriai sutvirtina savivaldybės pozicijas toliau bylinėjantis Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl sklypo detaliojo plano panaikinimo, nes vadovautis tomis teisės normomis, kurios pripažintos neteisėtomis nuo jų priėmimo momento, negalima", - mano A. Kačalinas.
"Reikia parodyti visą absurdą"
Saulius TREČEKAUSKAS, detaliojo plano organizatorius
Teigti, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tikrai nebėra pagrindo. Kaip galima panaikinti bendrojo miesto plano sprendinius tik vienam sklypui? Juk Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Byloje yra duomenys, kad tie patys panaikinti sprendiniai turi būti taikomi ne tik mūsų sklypui, bet ir "Fortum Klaipėdos" jėgainei ir dar apie dešimčiai jau stovinčių objektų. Tai dabar juos griaus?
Žymus ispanų architektas, ketinęs projektuoti statinį, buvo nusiteikęs sukurti įspūdingą projektą. Gaila, kad jis taip žlugdomas. Mane stebina piktdžiugiškumas - esą mane patvarkė. Man nieko nenutiko, tik idėja žlugdoma.
Jei teigčiau, kad man buvo nesvarbus finansinis šio projekto aspektas, būčiau nenuoširdus. Tačiau tikrai ne jis buvo svarbiausias. Nepalyginamai svarbiau buvo noras sukurti kažką originalaus, išskiriančio Klaipėdą.
Deja, kol kas korupcijos lygis mūsų šalyje man yra per brangus, neįkandamas. Man buvo pasakyta, kad apie šią bylą buvo kalbėta net su Prezidentūros atstovais. Bet aš į visa tai žiūriu filosofiškai ir eisiu iki galo - reikia parodyti visą absurdą. Visos šios istorijos esmė - pavydas ir kerštas, nes keletui politikų buvau tiesiai šviesiai pasakęs, kad tikrai jiems nieko nemokėsiu.
Mane pritrenkia kvailumas, kai norima neleisti vien tik vardan noro neleisti, nepateikiama jokių kitų argumentų, nors savivaldybė dalyvavo visose planavimo stadijose - išdavė sąlygas, derino ir taip toliau.
"Taryba buvo apgauta"
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos icemeras
Tai - labai džiugi žinia. Teismai patvirtino miesto Tarybos abejones.
Kai buvo tvirtinamas bendrasis miesto planas, apie teismų panaikintus sprendinius buvo tik nuorodos į kažkokius tomus, kurie, pasirodo, net neegzistuoja. Taryba tada buvo tiesiog apgauta. Taigi, teismai ištaisė šią klaidą. Neapsižiūrėta, ko gero, buvo ir su aukštybinių pastatų studija.
Ar mes laikomės teisingos pozicijos šiame ginče, buvo pasitikrinta rengiant pirmąją miestiečių apklausą. Tada net du trečdaliai atsakiusiųjų manė, kad Melnragėje neturėtų atsirasti aukštybinių pastatų. Taip, tada pasisakė tik apie pusantro tūkstančio miestiečių ir apklausa laikoma neįvykusia, tačiau tai buvo pačių aktyviausių miestelėnų nuomonė, kurios nepaisyti negalima.
Istorija
Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas dar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis. Esą visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti.
Tačiau 2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas, ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.
2010-ųjų vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tada aiškinta, kad tiesiog formaliai atnaujinamos planavimo procedūros.
Peripetijos dėl minėtojo detaliojo plano atgimė 2011-aisiais, po to, kai jis vėl pateko į politikų rankas. Gegužę jam buvo pritarta miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete, nes jo nariams buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, jog projektas neprieštarauja miesto bendrajam planui, teritorijų planavimo reglamentams, jam jau buvo pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Visgi detalusis planas vėliau užstrigo miesto Taryboje.
Vienas iš pernai gegužę miesto politikų inicijuotos klaipėdiečių apklausos klausimų buvo ar jie pritaria aukštybinių pastatų Melnragėje statybai? Iš 1 639 atsakiusiųjų tam pritarė tik 345 (31 proc.), prieš tokias statybas buvo 1 163 (beveik 71 proc.), likę 131 neturėjo nuomonės. Tačiau ši apklausa laikoma neįvykusia, nes joje dalyvavo tik 1,21 proc. turėjusių teisę atsakinėti į klausimus klaipėdiečių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą