Daugiabučių renovacija atsipirks... po mirties

Ekonomija kvadratiniam metrui - 5 litai per metus

Povilas Sabas, gyvenantis nerenovuotame Šiaulių Dainų gatvės 90 name, kruopščiai veda šilumos kainų dienoraštį. Kadangi turi kaimyną, gyvenantį renovuotame Gardino 9-tuoju numeriu pažymėtame name, gali sutikrinti sąskaitas už buto šildymą.

Pasitelkęs paprastą skaičiuotuvą, ponas Povilas suskaičiavo, kad nerenovuoto namo šildymas brangesnis apie 30 procentų ir kad renovuoto namo ekonomija 1 kvadratiniam metrui yra 5 litai per metus.

Toliau P. Sabas skaičiuoja tai, ką lengvai galėtų susižinoti visi, besirengiantys renovuoti būstus. Jei vieno kvadratinio metro renovacijos kaina yra 300 litų (P. Sabo kaimynas sumokėjo už 60 kvadratų butą 15 000 litų, neskaitant banko palūkanų ir draudimo mokesčio), tai renovacija atsipirks per 50 metų, jei mokėtų 350 litų už kvadratinį metrą, renovacija atsipirktų per 71-eris metus, jei renovacijos kaina būtų mažesnė — tarkim 200 litų už kvadratinį metrą — per 40 metų, jei butas didesnis, tai laikotarpis dar labiau prailgtų. Tačiau apie mažesnes kainas, mano P. Sabas, reikėtų užmiršti, nes dabar bus kompensuojama ne 50, o 15 procentų renovacijos sumos.

Visus šiuos paskaičiavimus P. Sabas ketina išsiųsti Aplinkos ministerijai, premjerui ir kitoms su renovacija susijusioms institucijoms.

Atsipirks po mirties

Inžinierius negaili kritikos premjerui A. Kubiliui, aiškinančiam, kad renovuotų daugiabučių gyventojai esą už būsto šildymą bei banko paskolą sumoka tiek pat, kiek anksčiau išleisdavo tik mokesčiui už šildymą. „Gerai, galbūt taip yra šildymo sezono metu, o likusiais mėnesiais?“ — klausia pašnekovas.

„Visi sako “renovuoti, renovuoti“, kad tai atsiperka, bet paprasti skaičiavimais parodo, kad to atsipirkimo žmogus nesulauks“, — tikina P. Sabas.

Siūlo šiltinti iš vidaus

Pono Povilo nuomone, norint sutaupyti 30 procentų šilumos, visiškai pakaktų apšiltinti butus iš vidaus. Atmetus langus, izoliacinė medžiaga vienam kambariui kainuotų apie 50 litų, dar reikėtų kelių lapų gipso kartono, atitraukti radiatorius — tačiau tai žmogus galėtų padaryti už kelis šimtus litų vietoj keliolikos tūkstančių.

Tačiau, konstatuoja pašnekovas, apie šitokią galimybę nėra nei šnekama, nei skaičiuojama. O be reikalo.

Inžinierius siūlo pamąstyti ir apie tolimesnes renovuotų namų problemas. Pavyzdžiui, kad atsitiks, kai pradės griūti tinkas. O tai realu, nes dabar, anot pono Povilo, retai surasi namą, kurio tinkas nebūtų apgriuvęs ar siūlės sudurstytos.

O kas atsitiktų, jei sienas aplietų vandeniu. Juk sušlapusi izoliacinė medžiaga nebėra izoliacinė. Jei šiltinai iš vidaus, atsiplėši, pakeisi gabalą už 50 litų, ir viskas, o jei renovuota iš išorės? „Tada reikia vėl statyti stelažus, viską nuplėšti, perkloti, tinkuoti, o tai vėl kainuos tūkstančius“, — piešia realų scenarijų pašnekovas.

Jis tikina, kad žmonės maitinami mitais apie renovaciją, norint įkinkyti juos į paskolas ir priversti vergauti bankams. „Reikia žmones perspėti, tačiau kiek aš asmeniškai pasikalbu su inžinieriais, statybininkais, visi sako, kad užtenka renovuoti iš vidaus“, — teigia pašnekovas.

Pats ponas Povilas, gyvenantis kampiniame bute, prieš porą metų jau apšiltino galinį kambarį iš vidaus, o dabar rengiasi šiltinti ir kitą.

Reikia diskutuoti

„Mes įsipareigojome ES renovuoti. Tvarkoj, aš sutinku, bet sakykim tiesą, kiek sutaupo šilumos, kiek tai kainuoja ir kada atsipirks“, — sako P. Sabas.

Ponas Povilas labai norėtų, kad Šiauliuose būtų tokia agentūra, panaši į diskusijų klubą, kuriame ne paskaitas skaitytų viršininkas, bet būtų atsakinėjama į klausimus, kur visi susėdę čia pat galėtų pasiskaičiuoti su skaičiavimo mašinėle — ar ekonomiška, apsimoka, neapsimoka. Tada žmonės suprastų, kas yra siūloma, ir apsipręstų.

Povilo Sabo skaičiuoklė

Esant 1 kv.m renovacijos kainai 60 kv.m buto renovacija atsiperka:

350 lt — per 71 metus

300 lt — per 50 metų

200 lt — per 40 metų

100 lt — per 20 metų

(neįvertintos banko palūkanos, draudimo mokestis)