Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi savivaldybių pateiktus 2015 ir 2016 m. socialinio būsto plėtros planus, nustatė, kad daugelyje savivaldybių trūksta elementarios situacijos analizės, plėtros galimybių ir poreikių įvertinimo. Visų savivaldybių strateginiai plėtros planai, programos tik iš dalies atitinka arba visai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės nenurodo, kokiu būdu bus plečiamas socialinio būsto fondas, vos kelios savivaldybės bent planavo konkretų naujų socialinių būstų įsigijimo skaičių. Gauta informacija vos iš trečdalio savivaldybių ir tik septyniose buvo paminėtas socialinių būstų poreikis.
Kai susiduriama su tokiu požiūriu, tikėtis nuoseklios socialinio būsto fondo plėtros - sunku. Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjo pradžioje savivaldybes informavo iki rugsėjo 30 d. pratęsusi strateginių planų, programų pateikimo terminą. Savivaldybėms buvo nurodyta, kad socialinio būsto fondo plėtros dokumentuose turi būti nustatyti strateginiai pokyčiai ir strateginiai tikslai, aprašomi ir pagrindžiami pasirinkti socialinio būsto fondo plėtros būdai, nustatyti siekiami rezultatai, numatomas lėšų poreikis.
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis, socialinio būsto fondo plėtra ir socialinio būsto nuoma - savarankiška savivaldybių funkcija. Ministerija vykdo tik paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo stebėsenos funkciją. Gal todėl ir realaus rezultato iš savivaldybių jai išsireikalauti nėra lengva: „Savivaldybių planai dėl socialinio būsto fondo plėtros, galima sakyti, parengti, tačiau jie nepakankamai ambicingi, nesuformuoti tikslai, neišnaudojami vidiniai resursai, kaip antai turimas turtas.“
Anot ministerijos atstovo, savivaldybių būsto fondą sudaro 17 253 būstai, socialinį - tik 11 445 būstai. Socialinio būsto nuomos šiuo metu laukia 14 554 šeimos. Norint aprūpinti jas būstais, skaičiuojant šiuo metu esančiomis kainomis, reikėtų apie 800 mln. eurų.
Tiesa, situaciją šiek tiek pakoregavo 2015-ųjų pradžioje įsigaliojusios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos, leidžiančios laukiantiesiems socialinio būsto pasinaudoti parama būsto nuomai. Šeimoms, kurios laukia socialinio būsto nuomos, sudaryta galimybė nuomotis būstą rinkoje ir gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kol jiems bus pasiūlytas socialinis būstas.
„Socialinio būsto fondo plėtra yra gana brangus ir didžiulių investicijų reikalaujantis procesas. Tokių lėšų nei valstybė, nei savivaldybės šiuo metu skirti negali. Atsižvelgus į tai, kad beveik visos šeimos, įrašytos į laukiančių socialinio būsto nuomos sąrašą, nurodė, kad šiuo metu gyvena kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, buvo nuspręsta asmenims siūlyti pasinaudoti būsto nuomos kompensacijomis“, - teigia A.Stapulionis.
Tik problema - norintieji gauti kompensacijas turi sudaryti ir įregistruoti būsto nuomos sutartį. Tiek ministerija, tiek savivaldybės pripažįsta, kad būstų nuomotojai dažnai nenori legalizuoti būsto nuomos. Tad kartu su savivaldybėmis buvo sutarta sausį imtis naujų priemonių - taikyti lengvatinį 1 euro mokestį buto nuomotojų verslo liudijimams.
Vis dėlto, anot A.Stapulionio, kompensacijos būsto nuomai nėra ir negali būti alternatyva socialinio būsto nuomai, o tik galimybė laukiantiesiems socialinio būsto nuomos laikinai pasinaudoti valstybės pagalba.
Bręsta ir nauja problema - jau pradėjo aiškėti, kad didėjant minimaliam atlyginimui kai kurios socialiniuose būstuose gyvenančios šeimos atsidūrė ties riba, kai jų pajamos gali viršyti tas pajamas, kurias gaunant galima pretenduoti į socialinį būstą. Tos socialiniame būste gyvenančios šeimos, kurių metinės pajamos padidės, gali jo netekti ir atsidurti dar prastesnėje finansinėje situacijoje, nei yra dabar, nes būstą joms tektų nuomotis rinkos kainomis, negaunant paramos iš valstybės.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą