Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento vedėja Aldona Špučienė paaiškino, kad yra du mokesčiai - žemės ir žemės nuomos.
"Žemės nuomos mokestį moka tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pastatai stovi ant valstybinės žemės arba yra išsinuomoję tokius sklypus. Dauguma Klaipėdos daugiabučių stovi ant valstybinės žemės. Jų administratoriams ar bendrijoms yra išsiuntinėjamos mokesčio deklaracijos ir jie šį mokestį kiekvienam gyventojui įtraukia į komunalinių paslaugų sąskaitas. Šį mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15-osios. Tuo metu žemės mokestį, kurio surinkimu rūpinasi Mokesčių inspekcija, turi mokėti privačių sklypų savininkai. Kai kurie naujieji Klaipėdos daugiabučiai jau yra pastatyti ant žemės, kurią investuotojai yra nusipirkę. Tad tokių namų gyventojai turi patys sumokėti šį mokestį iki lapkričio 2 dienos", - sakė A. Špučienė.
Nuo pernai Mokesčių inspekcija tiems asmenims, kurie su ja buvo sudarę sutartis dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu, informaciją apie mokėtiną žemės mokesčio sumą pateikia Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Popierinės deklaracijos paštu siunčiamos tiems gyventojams, kurie dar nėra EDS vartotojai.
Mokesčių inspekcijos atstovai jau ne vienerius metus stebi tendenciją, kad žemės mokesčio mokėtojai susigriebia jį mokėti tik terminui baigiantis - dažniausiai paskutiniąją spalio savaitę.
Tie, kurių žemės mokesčio suma yra mažesnė arba lygi 5 litams, yra atleidžiami nuo jo mokėjimo. Nesumokėjus žemės mokesčio laiku yra skaičiuojami delspinigiai - 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Beje, šiemet jie yra mažesni nei skaičiuoti pernai. Tada jie siekė 0,05 proc.
Šiemet Mokesčių inspekcija, gavusi patikslintą informaciją iš trečiųjų šaltinių, perskaičiavo mokėtinas žemės mokesčio sumas už 2007, 2008 ir 2009 metus. Tad 23 tūkst. mokesčių mokėtojų galės susigrąžinti permokėtus 550 tūkst. litų arba permokėtos sumos bus įskaitomos šių metų žemės mokesčiui padengti. Tokiems mokesčių mokėtojams pateiktoje deklaracijoje automatiškai bus apskaičiuota, kiek žemės mokesčio jis turi sumokėti arba kiek gali susigrąžinti lėšų, jei pateiks prašymą inspekcijai.
Mokesčių inspekcija šiemet išsiaiškino, kad apie 16 tūkst. mokesčių mokėtojų ankstesniais metais visai nemokėjo šio mokesčio (suma siekia apie 600 tūkst. litų, vidutiniškai - apie 37,5 lito). Dar 28 tūkst. mokesčių mokėtojų šio mokesčio sumokėjo per mažai, nes nebuvo registravę palikimo ar įvykdžius pirkimo-pardavimo sandorį įsigytas turtas buvo neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju žemės mokestis buvo skaičiuojamas ankstesniajam žemės savininkui, nors turėjo mokėti naujasis savininkas. Buvusiam žemės savininkui žemės mokesčio suma bus sumažinta, o tikrasis savininkas privalės įvykdyti mokestines prievoles. Preliminariai skaičiuojama, kad papildomai reiks sumokėti apie 890 tūkst. litų, vidutiniškai - apie 32 litus.
Mokesčių inspekcija taip pat primena, kad jei žemės mokesčio mokėtojas turi laikinų finansinių sunkumų, jis gali kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl galimybės mokestinę nepriemoką mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Jei gyventojui reikia valstybės paramos, tokio gyventojo mokestinės nepriemokos gali būti pripažintos beviltiškomis ir neišieškomos, kol nepasikeis jo ekonominė socialinė padėtis. Tokie mokesčių mokėtojai gali būti atleisti ir nuo priskaičiuotos, bet nesumokėtos žemės mokesčio delspinigių sumos.
Žemės mokesčio mokėtojai 2007 m. sumokėjo daugiau nei 45 mln. litų, 2008-aisiais - beveik 48 mln. litų, o pernai - 49 mln. litų.
Praėjusiais metais šalyje buvo per 890 tūkst. fizinių asmenų, kurie turėjo mokėti žemės mokestį (iš jų beveik 359 tūkst. dėl savivaldybių lengvatų buvo atleisti nuo jo mokėjimo) ir 7 tūkst. tokią prievolę turinčių juridinių asmenų (iš jų per 800 atleistų nuo šio mokesčio).
"Mokesčio parodija"
Raimondas KUODIS, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius
Dabar taikomas žemės mokestis yra mokesčio parodijos pavyzdys. Juk žmonės dažniausiai trukdomi tik dėl kelių ar keliolikos litų, o šis mokestis neturi jokios esminės fiskalinės įtakos. Tačiau jei būtų įvertinta, kiek prie jo administravimo dirba žmonių, kiek tam sugaištama laiko ir sunaudojama resursų, būtų aišku, kokia tėra jo nauda. Politikai nesiryžo padaryti jį tokiu, kuris darytų įtaką disponavimui žeme arba turėtų fiskalinės naudos, bet ir panaikinti nesugebėjo. Todėl dabar ir turime tokią parodiją.
"Tvarka gali keistis"
Finansų ministerijos komentaras
Žemės mokestis yra apskaičiuojamas nuo nominalios žemės vertės (vertė iš esmės nulemta žemės našumo), tad dažnai nutinka, kad kaime esanti žemė yra pervertinta, o mieste - nuvertinta realios rinkos vertės atžvilgiu. Be to, taikomas vienodas žemės mokesčio tarifas - 1,5 proc.
Šiuo metu nominali vertė naudojama tik žemės mokesčio apskaičiavimo tikslais, o valstybinės žemės pardavimas ar nuoma jau vykdoma atsižvelgiant į tikrąją, t. y. rinkos, vertę.
Kadangi esama žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka stabdo efektyvų žemės naudojimą, prie Žemės ūkio ministerijos yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja, kaip mokestinėmis priemonėmis galima būtų paskatinti tinkamai tvarkyti ir pagal pagrindinę paskirtį naudoti turimas žemes. Kadangi šiuo metu yra pakankamai dideli apleistų žemių plotai, prieita prie išvados, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas tik iš esmės sprendžiant žemės vertinimo klausimus - peržiūrint žemės mokesčio bazę, kartu nustatant ribas, kuriose savivaldybės turėtų teisę nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifą. Tai jau yra pasitvirtinę nustatant valstybinės žemės nuomos mokestį, kurio intervalas yra nuo 0,01 iki 4 proc. tikrosios vertės. Jei būtų pritarta, žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka galėtų keistis 2012 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą