Klaipėdietis Vilius turi savo sąskaita įrodinėti, kad jo Klaipėdos rajone esantys sklypai, per kuriuos yra nutiestas dujotiekis, yra verti kelis kartus mažiau nei kiti šioje teritorijoje esantys sklypai. Jam tai gali atsieiti apie pusantro tūkstančio litų.
Su tokiomis situacijomis susidūrusiems žmonėms masinį žemės sklypų vertinimą atliekančio Registrų centro (RC) atstovai siūlo arba leisti pinigus individualiems sklypų vertinimams, arba palaukti kol po keleto metų bus tvirtinami nauji žemės verčių žemėlapiai ir tada pasinaudoti galimybe nemokamai apskųsti nustatytą vertę.
Turi įrodinėti pats
Žinia, nuo 2013-ųjų sausio įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pataisoms, mokesčio pagrindu tapo ne žemės derlingumas (nominali vertė), kaip iki tol, o rinkos kaina paremta vertė. Be to, savivaldybių taryboms numatyta teisė nustatyti konkretų mokesčio tarifą - nuo 0,01 iki 4 proc. Savivaldybė gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama ir į žemės paskirtį - ar ji skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti. Dėl to mokestinė bazė padidėjo apie 95 proc. sklypų, o šuoliai miestų centruose - net iki 60 kartų.
YPATYBĖ. Ekspertai pažymi, kad 80 proc. žemės Lietuvoje yra arba saugomos teritorijos, arba joms taikomi kokie nors kiti apribojimai. Martyno VAINORIAUS nuotr.
Minėtasis klaipėdietis Vilius, kuriam priklauso keli sklypai Klaipėdos rajono Jonušų kaime, atsidūrė tarp tų, kuriems žemės mokestis padidėjo kelis kartus, nes pats sklypas staiga "pabrango" dešimt kartų. Kadangi įstatyme yra numatytas pereinamasis laikotarpis, tad šis mokestis jam didės ir toliau.
Vyrą labiausiai papiktino tai, kad masinio vertinimo metu nebuvo įvertina, jog per jo sklypus yra nutiestas dujotiekis.
"Kasmet gaunu priminimą iš bendrovės "Lietuvos dujos", kad savo sklypuose 200 metrų atstumu nuo dujotiekio negaliu nieko statyti, net žemės negaliu kasti giliau nei 30 centimetrų. O norėdamas ką nors panašaus daryti 350 metrų atstumu turiu gauti raštišką dujininkų leidimą. Ir kaip tokį sklypą galima prilyginti kietiems, kuriuose nėra jokio dujotiekio ir tokių apribojimų?" - piktinosi klaipėdietis.
Parašęs pretenziją RC Klaipėdos filialui, jis sulaukė jo direktoriaus Egidijaus Šakalio pasirašyto atsakymo. Jame konstatuojama, jog "į tokius faktorius kaip faktinės sklypo panaudojimo galimybės, naudojimo apsunkinimai ir kitus faktorius, kurie nėra kadastro duomenys, atliekant sklypų masinį vertinimą neatsižvelgiama".
Klaipėdiečiui patarta per tris pirmus kitų metų mėnesius atlikti individualų sklypo vertinimą ir pateikti prašymą RC, kad jo rezultatai būtų laikomi mokestine verte.
"Kodėl valstybei padarius akivaizdžią klaidą aš savo sąskaita turiu įrodinėti, kad tai iš tiesų yra klaida? Kodėl to negali padaryti pats Registrų centras?" - apmaudavo "Vakarų ekspreso" skaitytojas.
Dujotiekių nemato
"Vidutines rinkos vertes valstybės užsakymu Registrų centras nustato atlikdamas masinį šalies nekilnojamojo turto vertinimą. Masinis vertinimas yra kone visiškai automatizuotas procesas, kurio metu Registrų centro turima informacija apie visus konkrečioje vietovėje įvykusius nekilnojamojo turto sandorius lyginama su Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančiais duomenimis. Tokiu būdu gaunamos rinkos vertės, kurios yra būdingos visam konkrečioje vietovėje esančiam tos pačios rūšies nekilnojamajam turtui", - aiškino RC atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Anot jo, masinis vertinimas yra pigiausias ir efektyviausias būdas valstybei sužinoti apmokestinamo turto vertes, kurios nuo rinkos kainų skirtųsi ne daugiau kaip 20 proc.
"Kadangi masiniame vertinime naudojami tik Nekilnojamojo turto kadastre ir registre esantys duomenys, šis vertinimo metodas negali įvertinti visų vertinamo objekto ypatybių, į kurias atsižvelgtų vertinamą turto vienetą asmeniškai apžiūrintis turto vertintojas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę masinio vertinimo atlikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose buvo numatyta teisė nesutinkantiems su nustatyta turto mokestine verte užginčyti ją pateikiant individualaus turto vertinimo ataskaitą", - dėstė A. Petrošius.
Su nustatytomis mokestinėmis vertėmis nesutinkantys savininkai turi pateikti savo turto individualaus vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiuota nekilnojamojo daikto rinkos vertė nuo skundžiamos turi skirtis mažiausiai penktadaliu. Pasak A. Petrošiaus, jei RC sutinka su tokiu vertinimu, sumažinta mokestinė vertė lieka galioti iki naujo masinio vertinimo, kuris neatsiradus esminiams pokyčiams rinkoje atliekamas kas penkerius metus, arba iki kito prašymo pateikimo.
Šiemet RC sulaukė 28 prašymų, kuriais prašyta pakoreguoti nustatytas 137 žemės sklypų mokestines vertes. 95 sklypų vertės buvo patikslintos atsižvelgiant į pateiktų individualaus vertinimo ataskaitų duomenis, 42 sklypų mokestinės vertės paliktos nepakeistos.
A. Petrošius akcentavo, kad yra ir nemokama galimybė susimažinti žemės sklypo mokestinę vertę. Tiesa, ja galima pasinaudoti tik vieną kartą per penkerius metus ir dar būtina jos nepražiopsoti.
"Prieš įsigaliojant naujiems žemės verčių žemėlapiams, paprastai rugsėjo antrojoje pusėje, visada rengiamas apie mėnesį trunkantis viešas svarstymas. Apie jį Registrų centras yra įpareigotas pranešti vietinėje spaudoje. Šio svarstymo metu pamačius, kad sklypo mokestinė vertė galimai yra per didelė, galima pateikti pretenziją ir ji bus nagrinėjama", - sakė RC atstovas.
Keis ar nekeis?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas dar kovo mėnesį "Vakarų ekspresui" buvo žadėjęs, kad sieks įregistruoti įstatymo pataisas, kuriomis bus sustabdytas daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlusios naujos žemės mokesčio tvarkos galiojimas.
"Mano vizija - mokestis už gyvenamosios paskirties žemę turi būti vienodas. Juk pensija vienoda tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose. Tai kodėl pensininkas, gyvenantis Vilniaus Žvėryno rajone, turi mokėti keliolika kartų daugiau nei tokią pačią pensiją gaunantis ir tokį pat ploto sklypą kuriame nors rajone turintis žmogus?" - tada sakė B. Bradauskas.
Spalio pabaigoje politikas dienraščiui jau skundėsi, kad jo vizijos nesulaukė sekėjų Seime.
"Tiek to, tegu šiemet šis įstatymas galioja toks, koks yra, tačiau kitąmet tikrai prie jo grįšime ir jį pakeisime", - vėl pažadus žarstė Seimo narys.
Kol kas tik Seimo Kaimo reikalų komitetas pranešė pritariantis siūlymui mažinti žemės mokestį. Jis palaimino parlamentarų Sauliaus Bucevičiaus ir Petro Čimbaro siūlomas Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti žemės mokesčio tarifo maksimalų dydį nuo 4 iki 2 proc.
"Taip yra visose srityse"
Kęstutis KRISTINAITIS, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys
Deja, bet šiuo atveju kol kas nėra kitos išeities, kaip tik atlikti individualų sklypo vertinimą ir teikti skundą Registrų centrui, nes reikia nustatyti, kiek iš tikrųjų sklypo užima vamzdynas, jo apsaugos zona ir taip toliau. O Registrų centras ima rinkos duomenis ir išveda vidurkį.
Taip jau yra, kad visose srityse, ir ypač mokesčių, valstybė iškart pastato save į teisios poziciją, o jei nesutinki, turi įrodinėti ir tam leisti pinigus. Lieka tik apgailestauti.
Kita vertus, galima suprasti ir Registrų centrą, nes 80 procentų žemės Lietuvoje yra arba saugomos teritorijos, arba joms taikomi kokie nors kiti apribojimai. O ir inžinerinių komunikacijų yra įvairiausių, ne tik dujotiekiai. Viską įvertinti būtų labai sudėtinga ir be galo brangu, tai jau tikrai būtų ne masinis vertinimas.
Kalbant apie šį konkretų atvejį galima preliminariai teigti, jog tokio sklypo įvertinimas gali kainuoti apie 1 500 litų. Tačiau viską dar lemia ir tai, kokia konkurencija tarp vertintojų yra konkrečiame regione, kiek reikia važiuoti iki sklypo, ir taip toliau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą