"Vakarų eksprese" jau ne sykį rašyta apie kelis jūrinius konteinerius, kurie kopose atsirado 2018 metų vasarą. Tuomet buvo nurodyta, kad juos ten pastatė Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija, kuriai buvo suteiktas leidimas laikinai organizuoti vandens sporto renginius.
Tačiau konteineriams likus stovėti ilgiau, prasidėjo ginčai teisme, o Nacionalinė žemės tarnyba užfiksavo savavališką valstybinės žemės užėmimą, naudojimą ir vengimą ją grąžinti.
Dienraščio skaitytojai iškėlė klausimą - kokios apskritai yra valstybinės žemės naudojimo taisyklės?
Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas komentavo, kad valstybinės žemės naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymu.
Jame nurodyta, kad laisva neužstatyta valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu tam, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
Valstybinės žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
Tiesiogiai be aukciono valstybinę žemę nuomotis galima, jei ant jos yra fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių ar jų nuomojamų statinių, įrenginių, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
"Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį", - paaiškino R. Golubovas.
Aukcionuose ir perka
Aukcionuose žemė ir parduodama. VšĮ Valstybės žemės fondo duomenimis, 2019 metais buvo paskelbti 54 valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos aukcionai, iš jų įvyko 29 kitos paskirties žemės sklypų nuomos aukcionai ir buvo sudarytos nuomos sutartys.
Valstybės žemės fondas 2019 metais internete paskelbė ir vykdė net 1,4 tūkst. valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų.
Pernai valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose buvo parduoti 93 valstybinės žemės sklypai.
Teigiama, kad Klaipėdos mieste esantys kitos paskirties valstybinės žemės sklypai dažniausiai susilaukia didelio aukcionų dalyvių susidomėjimo.
2019 metais buvo parduota net 12 valstybinės žemės sklypų, esančių Klaipėdos mieste. Pavyzdžiui, už 1,1 ha ploto žemės sklypą buvo pasiūlyta 779 278 Eur pradinė pardavimo kaina. Dar kelių valstybinės žemės sklypų kainos buvo didesnės nei 120 000 Eur.
Beje, minėtas už 779 278 Eur parduotas sklypas yra Vingio g. 31. Jo naujieji savininkai jau kurį laiką tvarko sklypą ir jame ketina statyti prekybos ir paslaugų centrą.
Tačiau yra ir apleistos žemės, kuri lieka netvarkoma, net jei ir turi savininkus. 2019 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 49 063 ha apleistos žemės. Tai sudaro apie 1,4 proc. nuo visos šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
Klaipėdos rajono savivaldybėje apleistos žemės buvo 609,4 ha, Klaipėdos miesto savivaldybėje - 108,4 ha, Kretingos rajono savivaldybėje - 233,6 ha, Palangos savivaldybėje - 40,6 ha.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą