Kad nemažai žmonių supranta šios dienos reikšmę rodė ir vakar ant Šiaurinio molo susirinkusioje minioje lyg per Baltijos kelią plevėsavusios trispalvės, pasitikusios apie 8.45 val. sėkmingai Klaipėdos uosto įplaukos vartus praplaukusį Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą "Independence" ("Nepriklausomybė"). Dar po kiek daugiau nei valandos "Independence" buvo sėkmingai prišvartuotas prie naujosios SGD terminalo krantinės ties Kiaulės nugaros sala.
Sąlygos - ne palankiausios
Laivas-dujų saugykla "Independence" inkaravimo vietą prie Klaipėdos pasiekė jau šeštadienį priešpiet. Tanklaivio įgula atliko pasiruošimo darbus, mat šiandien į Klaipėdos uostą atplauks ir pirmas laivas dujovežis - 280,6 m ilgio ir 43,4 m pločio laivas "Golar Seal", atgabensiantis apie 107 tūkst. kub. m bandomąją dujų partiją.
Prie "Independence" nuo to momento, kai jis įplaukė į Lietuvos teritorinius vandenis spalio 25 d., maždaug dvi paras budėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas (KJP) "Kuršis", prieš įvedant tanklaivį į Klaipėdos uostą jį pasitiko ir dar vienas KJP patrulinis laivas "Dzūkas".
Vakar dar gerokai prieš 8 val. žmonės būriavosi ant šiaurinio molo, laukė istorinio momento - "Independence" įplaukimo pro uosto vartus.
Prie vartų sukinėjosi ir Uosto policijos kateris, ir "skuteris" su "Aro" pareigūnais, ir Uosto direkcijos laivas "Žaibas". Jūra buvo banguota, prie vartų laiveliai buvo gerokai mėtomi, tad sąlygos tokiam laivui įvesti nebuvo pačios palankiausios.
Po kurio laiko visas molas jau buvo aplipęs žmonėmis. Klaipėdiečiai laivą pasitiko su Lietuvos vėliavomis. Juokauta, kad uostamiestyje daug bedarbių. Buvo ir pensinio amžiaus moterėlių, kurioms buvo labai svarbu pamojuoti laivo įgulai, ir šeimų su vaikais, ir jaunimo. Molo gale ir priekyje budėjo policininkai.
Vieni jaunuoliai turėjo radijo imtuvą, per kurį puikiai girdėjosi, kas vyksta jūroje laivui artėjant prie vartų. Locmanas į vieną vilkiko kapitoną kreipėsi vardu: "Broniau, tave labai mėto, kaip tu jautiesi? Ar tau greitis geras?" Paskui vaikinai bandė atspėti, kurio iš keturių vilkikų kapitonas yra Bronius. Kai jau laivas buvo saugiai prišvartuotas, sužinojome, kad tai buvo vilkiko "KLASCO-1" kapitonas.
Žmonės, laukdami laivo, šnekučiavosi: "Kažin ar galėtų imti čia ir išnirti dabar rusų povandeninis laivas?" "Tiek ilgai plaukė į Lietuvą, tai, ko gero, jo apačia jau surūdijo".
8.38 val. laivas jūroje jau buvo gana gerai matomas, o maždaug 8.40-8.50 val. jau "ėjo" pro vartus. 8.48 val. "Independence" suūkė pirmą kartą sveikindamasis ir suteikdamas miniai žmonių daug džiaugsmo. Žmonės kalbėjo: "Laivas kaip laivas, nieko ypatingo, aš jį kitaip įsivaizdavau", "Čia tai bent laivas, o koks ilgas...", "Visai toks kaip "prosas"... "Dujovežis, o pats "saliarką" naudoja" etc.
Kad ir ką kalbėtų žmonės, ant molo jautėsi, kad klaipėdiečiai niekieno neraginti gausiai susirinko į šventę. Daugelis norėjo laivą nufotografuoti ir įsiamžinti jo fone.
Kruizinių laivų terminale bei Naujojoje perkėloje, iš kur taip pat buvo puikiai matyti, kaip plaukia Independence", irgi susirinko minios žmonių, kai kurie jų turėjo Lietuvos vėliavas. Net prie Jūrų perkėlos terminalo buvo būrelis smalsuolių, bandančių įžiūrėti, kaip "Independence" švartuojamas prie SGD terminalo krantinės.
Dalis klaipėdiečių lipo ir ant aukštesnių namų stogų. Kai kurie miestiečiai "Independence" pasitiko net leisdami fejeverkų salves.
PRISIMINIMUI. Daugelis vakar norėjo laivą nufotografuoti ir įsiamžinti jo fone.
Vedė du locmanai
Laivą "Independence", likus 4 jūrmylėms iki uosto vartų, pasitiko locmaniniu kateriu atplaukę du Klaipėdos uosto locmanai. Nors už saugų laivo įvedimą ir prišvartavimą atsako laivo kapitonas, tačiau, galima sakyti, jog realiai laivą įvedė mūsų locmanai, kadangi kapitonas nežino vietinių sąlygų.
Pasak Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos, tai, kad "Independence" vedė du locmanai ir šviesiu paros metu, nebuvo koks nors didelis išskirtinumas - taip į Klaipėdos uostą vedami visi dideli laivai.
"Nieko ypatingo nebuvo, vedėme kaip ir kiekvieną didelį laivą. Locmanai du, nes krūvis ir stresas vis dėlto būna gana didelis - reikia užtikrinti navigacinį saugumą. Viskas vyko taip, kaip suplanuota. Ir mūsų, ir visos kitos tarnybos dirbo gerai, galiu visiems tik padėkoti. Būtų labai gerai, kad ir ateityje mes visi taip sklandžiai dirbtume", - kalbėjo uosto kapitonas.
Paklaustas, kam patikėta vesti laivą, kurio sulaikiusi kvėpavimą laukė visa Lietuva, kapitonas juokavo: "Metėm burtus." Iš tikrųjų tai atlikti patikėta Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (LET) viršininkui vyriausiajam locmanui Rimvydui Eitučiui, kuris locmano pareigas Lietuvos uoste eina nuo 2002-ųjų. Kitas laimingasis locmanas - Darius Stonkus, jo darbo patirtis keleriais metais mažesnė.
Laivo įvedimo išvakarėse kalbintas R. Eitutis buvo gerai nusiteikęs, vis juokavo.
"Mes jau tiek treniravomės, tiek apie tai diskutavome, kad mums jau tas pats, bet ką galime įvesti į Klaipėdos uostą", - sakė LET viršininkas.
R. Eitutis su kitais kolegomis dar 2012-aisiais treniravosi vesti tokius tanklaivius Danijos jūrų instituto treniruoklyje. Pernai visi Klaipėdos uosto locmanai be išimties tai daryti mokėsi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos navigaciniame treniruoklyje. Šiemet rugsėjį, spalį šiame treniruoklyje vesti laivus dujovežius Lietuvos locmanai treniravosi kartu su jų ir vilkikų kapitonais - labai svarbu, kad visas komandas visi vienodai suprastų.
"Buvo gana sudėtinga, bet viskas daugmaž nuspėjama. Taip, vėjo greitis buvo ties riba, bet ir kapitonas manė, kad galime judėti. Įplaukėme gana saugiai", - vakarykščiais įspūdžiais dalijosi LET viršininkas.
Pasak R. Eitučio, vėjo greitis buvo 10-11 m/s. Treniruoklyje buvo nagrinėjamos situacijos esant vėjo greičiui 10 m/s. A. Aleknos teigimu, buvo vertinama situacija ir vėjo greičiui esant 12 m/s.
Laivą "Independence" jūroje prie vadinamosios priėmimo arba locmanų bujos pasitiko du laivai vilkikai. Prie uosto vartų laukė dar du vilkikai, vėliau išplaukę į jūrą, galų gale išplaukė ir penktas vilkikas. Pastarasis buvo kaip atsarginis ir operacijoje nedalyvavo. Pasak A. Aleknos, tai - vieni galingiausių Klaipėdos uosto vilkikų: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vilkikas "KLASCO-1" plaukė "Independence" iš priekio, "KLASCO-2" - iš galo, iš šonų - vilkikas "Stumbras" ir UAB "Towmar Baltic" vilkikas TAK-6.
NUOPELNAS. Energetikos ministru tapusio Roko Masiulio (centre), dabartinio "Klaipėdos naftos" vadovo Manto Bartuškos ir jų komandos dėka prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti aukšti svečiai vakar galėjo pasidžiaugti SGD terminalo statybų kulminacija.
Uostas nebuvo uždarytas
Pasak R. Eitučio, sakyti, kad tuo metu, kai tanklaivis-dujų saugykla plaukė į savo švartavimosi vietą, uostas buvo uždarytas, tikrai negalima. Reikalavimai tokie, kaip ir kitiems laivams dujovežiams - 1,5 jūrmylės atstumu priešpriešais ir 0,5 jūrmylės atstumu nuo galo, kol laivas nebus pastatytas ir prišvartuotas, negali būti jokio kitų laivų eismo.
Pats laivo plaukimas iki vietos ilgai neužtruko. "Independence" buvo apsuktas vadinamajame Smeltės laivų apsisukimo rate. Švartavimas buvo sudėtingas. Laivas buvo prišvartuotas jau 10.30 val., o locmanai jį paliko tik 12.20 val.
AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas sakė, jog buvo praleistas tik 9 val. kelto reisas iš Šiaurinio rago senojoje perkėloje ir 9.10 val. naujojoje perkėloje, Smiltynės pusėje. Pasak bendrovės vadovo, palaukti reikėjo tik 15-20 minučių. Tačiau mašinų tokiu metu daug nebuvo, tad kokių nors problemų "Smiltynės perkėla" nepatyrė.
AB "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys sakė, kad didieji keltai dėl šio įvykio nevėlavo. Panašiu laiku iš Karlshamno (Švedija) į Klaipėdos uostą turėjo įplaukti keltas "Athena Seaways". Iš anksto žinota apie situaciją, tad sutarta, kad keltas atplauks šiek tiek anksčiau ir į uostą įplauks pirmas, tad jo keleiviai išlipo laiku.
Kol kas planuojama, kad per metus atplauks 5-6 laivai dujovežiai, tad baimintis dėl dažnų laivų eismo trukdžių tikrai nėra pagrindo.
Padėka ir klaipėdiečiams
Oficiali "Independence" sutiktuvių ceremonija, sutraukusi išskirtinai gausų būrį aukšto rango Lietuvos ir užsienio valstybių pareigūnų, surengta vakar popiet Centrinio Klaipėdos terminalo krantinėje.
"Praėjus 25 metams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuva gali didžiuotis savo ryžtu ir valia. Tai istorinis ne tik energetinis, bet ir geopolitinis įvykis, nulemsiantis ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono ateitį", - savo sveikinimo kalboje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jos teigimu, SGD terminalas užtikrins 100 proc. visos Lietuvos bei maždaug 90 proc. trijų Baltijos valstybių dujų poreikio.
"Lietuva viena savarankiškai sugebėjo pasistatyti terminalą. Projektui įgyvendinti prireikė tik 3,5 metų, - sakė prezidentė. - Daugiau niekas negalės nustatyti neteisingų dujų kainų ar pirkti mūsų politinės valios bei papirkinėti mūsų politikus."
Šalies vadovė taip pat padėkojo klaipėdiečiams, Klaipėdos merui ir dviem - Andriaus Kubiliaus bei Algirdo Butkevičiaus - Vyriausybėms, padėjusioms įgyvendinti SGD terminalo projektą.
"Noriu padėkoti tiek buvusiai Vyriausybei, pradėjusiai šio projekto įgyvendinimą, tiek ir dabartinei, kuri sugebėjo suprasti šio projekto svarbą ir jį užbaigti, nepriklausomai nuo netgi šioje salėje esančių žmonių prieštaravimų ir mėginimų kaišioti pagalius į ratus", - sakė D. Grybauskaitė.
Terminalas jau atsipirko?
Energetikos ministras ir buvęs SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Rokas Masiulis pažymėjo, kad šiuo terminalu Lietuva išspręs net dvi didžiausias šalies energetikos problemas - priklausomybę nuo dujų ir elektros importo, mat šalyje yra didelės elektrinės, gaminančios elektrą iš dujų.
"Aš labai didžiuojuosi savo valstybe, politikais, kurie pritarė šiam projektui bei jį palaikė, didžiuojuosi ir "Klaipėdos naftos" kolektyvo nariais, kurie dirbo dieną naktį", - sakė ministras.
Jis pridūrė, kad SGD terminalo dėka vartotojai jau jaučia mažesnes dujų kainas - Rusijos dujų tiekėjas "Gazprom" jas Lietuvai sumažino 20 proc.
"Tai jau keturis kartus atlygino terminalo statybos kainą", - sakė R. Masiulis.
Anot jo, terminalo statybos sąnaudos sudaro 5 proc. galutinėje dujų kainoje vartotojams, tad, jei "Gazpromas" nebūtų sumažinęs gamtinių dujų kainos Lietuvai, permoka būtų tokia, kad jos pakaktų keturiems SGD terminalams.
R. Masiulis taip pat teigė, kad "Gazprom" pritaikius nuolaidą, kainos tarp Rusijos koncerno ir SGD terminalo tiekiamų dujų supanašėjo.
"Jeigu pasižiūrėtume paskutinius kelis mėnesius, tai dujų kaina, kurią mes gauname iš "Gazprom", ir dujų kaina, kurią mes gauname iš SGD terminalo, yra labai panašios - tarp 900 ir 1000 litų už 1 tūkstantį kubinių metrų", - sakė ministras.
Beje, oficialioje "Independence" sutikimo ceremonijoje dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams pažadėjo, kad dėl SGD terminalo dujų kaina Lietuvos gyventojams ir įmonėms nedidės.
Norvegijos vyriausybė neketina daryti įtakos jos kontroliuojamo energetikos koncerno "Statoil" sprendimams dėl SGD kainos, net jei Rusijos koncernas "Gazprom" dar labiau sumažintų dujų kainą, siekdamas jų importą per SGD terminalą paversti nenaudingu. Tai pareiškė Norvegijos Europos Sąjungos reikalų ministras Vidaras Helgesenas. Anot jo, atsiradus dviem dujų tiekėjams, Lietuva gali tikėtis dujų kainų mažėjimo.
Lietuvai - pagyros
Už sėkmingai įgyvendintą SGD terminalo projektą bei savarankiškai pasiektą energetinę nepriklausomybę vakar Lietuva sulaukė ir aibės pagyrų iš aukšto rango užsienio valstybių pareigūnų.
"Šiandienos įvykis - svarbus Lietuvos žingsnis įvairinant dujų tiekimo šaltinius ir užtikrinant konkurencingas dujų kainas bei dujų tiekimo saugumą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Sveikinu Lietuvos valdžios institucijas ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto vykdytojus įgyvendinus šį projektą tiksliai pagal tvarkaraštį. Šio projekto įgyvendinimas ir terminalo veiklos pradžia - tikra Lietuvos sėkmės istorija", - teigiama vakar išplatintame už energetiką atsakingo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Giunterio H. Otingerio (Günther H. Oettinger) pranešime spaudai.
O Klaipėdoje viešėjęs JAV valstybės departamento energetikos išteklių biuro specialusis pasiuntinys Amosas J.Hohsteinas (Amos J. Hochstein) pažymėjo, kad žvelgiant į tai, jog dar prieš keletą metų Lietuva, Latvija ir Estija buvo energetinė sala, SGD terminalo projekto įgyvendinimas yra labai svarbus šalies žingsnis.
"Mes esame įkvėpti to, ką padarė Lietuva. Jūs ėmėtės iniciatyvos ir savo jėgomis įgyvendinote šį projektą, - sakė A. J.Hohsteinas. - Jūs tapote pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms."
"Klaipėdos SGD terminalo atidarymas - tai istorinis įvykis Baltijos šalių energetinio saugumo kontekste", - rašoma JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) laiške.
"Latvija sveikina Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, - vakar teigė Klaipėdoje taip pat viešėjusi Latvijos premjerė Laimdota Straujuma. - Terminalas atveria kelią apsirūpinti alternatyviais dujų šaltiniais ir užsitikrinti geresnę kainą vartotojams. Dabar mes planuojame padidinti dujotiekio pajėgumus tarp Klaipėdos terminalo ir Latvijos. Taip pat nekantraudami laukiame, kad būtų laiku užbaigta dujų tiekimo atkarpa tarp Lenkijos ir Lietuvos. Tai bus dar vienas svarbus žingsnis užbaigiant energetinę Baltijos valstybių izoliaciją."
Beje, Latvija, anksčiau prieštaravo Lietuvos SGD terminalui ir norėjo regioninį terminalą pasistatyti pati.
"Lietuva šiandien yra išskirtinė ir neįtikėtina, nes dar prieš kelerius metus niekas netikėjo, kad šis projektas bus įgyvendintas", - sakė Norvegijos energetikos srities konsultavimo ir analizės bendrovės "Sund Energy" įkūrėja Karen Sund.
Informacija
Terminalą su sausuma jungiantis vamzdynas dar nėra baigtas, pirmosios dujos magistralinį dujotiekį pasieks laikinu vamzdžiu, nutiestu ant Kuršių marių dugno. 2400 metrų ilgio dujotiekis po Kiaulės Nugaros sala ir Kuršių mariomis turėtų būti baigtas gruodžio 3 dieną, būtent tada SGD terminalas oficialiai ir turėtų pradėti veikti.
Laivą-saugyklą "Independence" bendrovė "Klaipėdos nafta" 10 metų nuomosis iš Norvegijos bendrovės "Höegh LNG". Vėliau bendrovė galės laivą išsipirkti už likutinę vertę.
Dujų pirkimo SGD terminalui sutartis sudaryta su norvegų įmone "Statoil". Ji terminalui tieks 540 mln. kubinių metrų dujų per metus, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Esant poreikiui, Lietuva turės galimybę pirkti dujas iš kitų tiekėjų pasaulinėje rinkoje.
"Independence" pastatytas Pietų Korėjos Ulsano mieste įsikūrusioje laivų statykloje "Hyundai Heavy Industries".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą