„Pagrindinis ir svarbiausias Klaipėdoje esančio SGD terminalo tikslas – energetinė nepriklausomybė. Tačiau su ja jau šiuo metu gaunamos naujos kompetencijos SGD technologijų srityje, o ateityje tikėtina ir ekonominė nauda. Šiandien Lietuva jau dalinasi gerąja praktika su kitomis šalimis“, - pažymėjo R. Masiulis. SGD terminalas sukūrė visas reikiamas prielaidas susikurti nepriklausomai dujų rinkai, kurios dėka šalies vartotojus pasiekė pigesnės dujos.
„SGD terminalo infrastruktūra sukūrė tvirtus pamatus kurti naujas SGD technologijas ir jas eksportuoti, o įsteigtas SGD kompetencijų centras, vienijantis profesionalus iš Klaipėdos universiteto, „Klaipėdos naftos“ ir „Vakarų laivų gamyklos“, prie kurių prisijungė ir „Emerson Company“ specialistai vysto SGD verslo ir mokslo simbiozę“, - kalbėjo R. Masiulis. Ministras kaip gerąjį pavyzdį įvardijo ir steigiamą nacionalinę SGD platformą, kuri jungtų SGD sektoriaus verslo bendroves ir vyriausybines institucijas. Toks modelis jau veikia Nyderlanduose.
Ministras dėkojo Nyderlandų ambasadoriui Ber van der Lingen už ligšiolinį bendradarbiavimą ir verslo ryšių skatinimą bei už birželio mėnesį surengtą susitikimą su Nyderlandų ekonomikos ministru Henku Kampu, kurio metu abiejų šalių ministrai aptarė ES energetinius klausimus, bendradarbiavimą SGD bei biomasės sektoriuose.
Forumo metu pranešėjai dalijosi įžvalgomis apie SGD panaudojimą viešajame bei sunkiajame transporte ir laivyboje – naudojant šį kurą į aplinką būtų mažiau išmetama anglies dvideginio ir tokiu būdu prisidedama prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Diskutuota apie galimybes tiekti SGD į atokesnius, prie dujotiekio neprijungtus regionus bei į nutolusius objektus.
Nyderlandų ambasados Lietuvoje surengtame forume pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Nyderlandų Ekonomikos ministerijos specialusis pasiuntinys energetikai Bert Roukens, atstovai iš Nyderlandų „National LNG Platform“, „Energy Valley“, bendrovės „Royal Dutch Shell“ bei kitų organizacijų vadovai. Lietuvos pusei, be energetikos ministro, atstovavo „Klaipėdos naftos“, EPSO-G, „Amber Grid“, „Lietuvos dujų tiekimas“, „Litgas“ bei Klaipėdos universiteto atstovai.

Rašyti komentarą