Lietuvai prisijungti prie Baltijos valstybių dujų rinkos trukdo SGD terminalas

Mat tuo metu, kai Latvija, Estija ir Suomija išvengs tarpvalstybinių mokesčių dujoms tekant tarp šių šalių, SG dujas į kaimynines valstybes eksportuojanti Lietuva mokės milijonus eurų tarpvalstybinių tarifų.

Pagrindine kliūtimi mūsų šaliai prisijungti prie bendros Baltijos valstybių dujų rinkos, prie kurios po kelerių metų prisidės ir Lenkija, tapo SGD terminalas Klaipėdoje ir kaimynų nenoras dalytis šio brangaus įrenginio išlaikymo našta.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su tokia interpretacija nesutinka. Jo nuomone, Klaipėdos SGD terminalas ne kliūtis, o vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurio kaimyninės šalys nori ir yra suinteresuotos, kad Lietuva prisijungtų prie bendros Suomijos, Estijos ir Latvijos regioninės gamtinių dujų rinkos zonos.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su tokia interpretacija nesutinka.

Todėl kaimynės esą turėtų susimokėti už naudojimąsi Lietuvos dujų infrastruktūra. Tai savo ruožtu leistų sumažinti dujų infrastruktūros kainas Lietuvos vartotojams.

Kaip žinoma, Lietuva SGD terminalą statė savo lėšomis nesitardama su kaimynais ir neprašydama ES paramos, bet dabar norėtų, kad Estija ir Latvija šį įrenginį pripažintų regioniniu ir mokėtų dalį terminalo išlaikymo sąnaudų. Šiuo metu jas dotuoja tik Lietuvos vartotojai, todėl kaimynės dujas iš Lietuvos perka palyginti pigiau.

Sujungė Baltijos šalis ir Suomiją, bet Lietuvai naudos nedaug

Pirmąją naujų metų dieną faktiškai pradėjęs veikti 150 km ilgio „Balticconector“ dujotiekis sujungė Suomijos ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemas ir sudarė sąlygas liberalizuoti Šiaurės šalies dujų rinką. Iki tol visos reikiamos dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos.

„Pirmąkart dviejų valstybių istorijoje jų dujų sistemos sujungtos ir yra galimybė pumpuoti dujas abiem kryptimis“, – sausio 1 d. pradėjus veikti dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos skelbė Estijos „Elering“ – viena iš dviejų šio projekto dalininkių.

Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ gruodį išplatintame pranešime akcentavo, kad „Balticconnector“ turės teigiamą poveikį visų keturių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos – rinkos plėtrai, o padidėjusi konkurencija skatins labiau suvienodinti dujų kainas regione.

Tačiau Lietuva bent kol kas negalės pasinaudoti bendros rinkos pranašumais, nes prie bendros rinkos neprisijungė, nors anksčiau ne kartą deklaravo, bendra dujų rinka jai labai svarbi.

Pagal Estijos, Latvijos ir Suomijos pasirašytą sutartį nuo 2020 m. dujos tarp šių trijų valstybių tekės be papildomų išlaidų, o nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį GIPL, smarkiai sumažės Rusijos tiekėjo „Gazprom“ įtaka Baltijos šalių rinkai, susiformuos sąlygos laisvai konkurencijai bei kainų mažėjimui.

Estijos „Elering“, Suomijos „Gasum“ ir Latvijos „Conexus Baltic Grid“ 2019 m. vasarį pasirašė sutartį dėl perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation Mechanism, ITC), leidžiančią importuoti dujas vienu tarifu ir išvengti tarpvalstybinių mokesčių.

Tai reiškia, kad nuo 2020-ųjų dujos tarp šių valstybių tekės išvengiant papildomų išlaidų, o Lietuva, eksportuojanti daugiausia dujų, ir toliau papildomą tarifą mokės.

Lietuvos energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad Lietuva siekia integruotis į bendrą Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką, tačiau laikosi pozicijos, kad integracija turi vykti visoms šalims naudingomis sąlygomis.

EM: kaimynės turėtų susimokėti už naudojimąsi Lietuvos dujų infrastruktūra

„Viena svarbiausių sąlygų, kuri keliama nuo regioninės dujų rinkos kūrimo pradžios 2015 m., buvo regiono valstybių bendras įsipareigojimas užtikrinti, kad šiame integracijos projekte visos šalys būtų laimėtojos ar bent jau nepatirtų nuostolių, lyginant su nesijungimo prie bendros rinkos scenarijumi.

Tačiau iki šiol nepavyko susitarti dėl mechanizmo, kuris adekvačiai ir teisingai kompensuotų už naudojimąsi Lietuvos dujų infrastruktūra“, – portalui Alfa.lt sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Kadangi Lietuva vienintelė iš šių regiono šalių turi tiesioginę prieigą prie SGD terminalo, o ateityje ir prie GIPL jungties, Ž. Vaičiūno nuomone, Lietuva pagrindinę bendros regioninės rinkos naudą gautų dėl pagerėjusių galimybių efektyviau panaudoti turimą dujų infrastruktūrą. O naudą, kurią gauna mūsų kaimynės, sukuria didesnė konkurencija iš alternatyvių dujų tiekimo šaltinių ir mažesnė dujų kaina rinkoje.

„Lietuvai svarbu, kad kompensavimas už pasinaudojimą jos infrastruktūra suteiktų ekonominę naudą ir leistų sumažinti dujų infrastruktūros kainas Lietuvos vartotojams. Pažymėtina, kad Klaipėdos SGD terminalas ne kliūtis, o yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurio kaimyninės šalys nori ir yra suinteresuotos, kad Lietuva prisijungtų prie bendros Suomijos, Estijos ir Latvijos regioninės gamtinių dujų rinkos zonos“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.

Jis tikisi, kad tarpininkaujant Europos Komisijai iki 2022 m., kai pradės veikti GIPL dujų jungtis, pavyks pasiekti visoms pusės priimtiną kompromisą dėl bendros keturių valstybių regioninės gamtinių dujų rinkos zonos sukūrimo.

Ž. Vaičiūnas teigė, kad taikomi tarpvalstybiniai tarifai neturės pastebimo poveikio Lietuvos dujų vartotojams, kadangi Lietuva dujų iš Latvijos, Estijos ar Suomijos iš esmės neimportuoja, praėjusiais metais iš Latvijos į Lietuvą patiekta 0,67 TWh gamtinių dujų, t. y. mažiau nei 3 proc. Lietuvoje per metus suvartoto dujų kiekio, ir tai buvo Lietuvos tiekėjų dujos saugotos Latvijos Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje.

Valstybės įmonei – milijonai eurų papildomų sąnaudų

Valstybės energetikos įmonių holdingo „Ignitis grupė“ bendrovė „Ignitis“, eksportuojanti SGD į Latviją, Estiją ir Suomiją, neišvengs tarpvalstybinių mokesčių dėl to, kad Lietuva nėra prisijungusi prie Estijos, Latvijos ir Suomijos dujų perdavimo operatorių susitarimo.

„Šiuo metu galiojantys tarifai numato, kad Lietuvos ir Latvijos sienos kirtimas kainuoja apie 0,8 Eur už MWh. Paprastai skaičiuojant, norint iš Lietuvos nugabenti trijų SGD laivų krovinių kiekį, tai reikštų apie 2–2,5 mln. Eur papildomų kaštų“, – Alfa.lt sakė „Igntis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Papildomai mokami tarpvalstybiniai mokesčiai paveiks ir „Ignitis“ konkurencines sąlygas Suomijos dujų rinkoje.

Nuo šių metų sausio 1 d. tą pačią dieną pradėjusiu veikti naujuoju dujotiekiu „Balticconector“ „Ignitis“ pradėjo pirmųjų gamtinių dujų kiekių pristatymą Suomijos vartotojams. Pagal šiuo metu „Ignitis“ sudarytas sutartis su Suomijos verslo klientais, į šią šalį planuojamas eksportuoti dujų kiekis atitinka maždaug 3 suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivus, arba daugiau nei 10 proc. metinio Suomijos dujų poreikio.

„Globalios konkurencijos sąlygomis, o būtent tokia šiuo metu yra SGD rinka, tiekėjų pelnas traukiasi ir savikainos mažinimas darosi ypač svarbus. Kiekvienas papildomai išleistas euras lemia arba mažesnį pelningumą, arba didesnę kainą mūsų klientams“, – teigė A. Ketlerius.

Pasak jo, šiuo atveju „Ignitis“ gamtinių dujų portfelis tiekimui į Suomiją yra formuojamas iš įvairių šaltinių. „Dalį dujų perkame per SGD terminalą, dalį tiesiogiai iš Rusijos, o dalis dujų yra tiekiamos iš mūsų atsargų Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, jau sumokėjus Lietuvos ir Latvijos sienos kirtimo mokestį.

Be to, aktyviai prekiaujame ir dujų biržoje, kur esant palankioms galimybėms optimizuojame kaštus. Aktyviai veikdami išvestinių finansinių sandorių rinkoje, net ir esant papildomiems kaštams, savo klientams galime pasiūlyti patrauklius sprendimus“, – tikino įmonės atstovas.

Vienas iš „Ignitis“ unikalių konkurencinių pranašumų, anot A. Ketleriaus, yra ypač svarbus Suomijos klientams – tai „Ignitis“ patikimumas ir portfelio diversifikavimas. „Šiuo atžvilgiu regione esame išskirtinė įmonė“, – teigė jis.

„Ignitis“ siūlomų dujų kainos yra susietos su Europos dujų biržų kainų indeksais, o jų kainodarą lemia rinkos dėsniai. Be to, „Ignitis“ didžiausiems Suomijos dujų vartotojams siūlo ir nestandartinius individualius dujų tiekimo sprendimus.

„Skaičiuojama, kad dėl šių priežasčių mūsų klientams Suomijoje tiekiamos dujos gali būti pigesnės, nei buvo iki rinkos monopolio panaikinimo šioje šalyje, – sakė A. Ketlerius. – Žinoma, buvimas atskiroje rinkoje sukuria tam tikrus nepatogumus – finansinius bei operacinius, tačiau turėdami geras veiklos žinias ir profesionalų komandą sugebame konkuruoti ir tokiomis sąlygomis.

Minėti „sienos“ mokesčiai egzistuoja jau keletą metų, tačiau bendrovės gamtinių dujų srautai už Lietuvos sienos nuo 2017 m. yra gana reikšmingos apimties ir kasmet yra fiksuojamas nuolatinis jų augimas.“

„Amber Grid“: pagrindinės derybos vyksta dėl kaštų pasidalijimo

Nemunas Biknius, laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius, sako, jog „Amber Grid“ yra stiprus bendros dujų rinkos šalininkas.

Tai esą patvirtina ir Lietuvos dujų perdavimo bendrovės vykdomi bei jau įgyvendinti darbai – pradedama statyti GIPL jungtis su Lenkija, gautas finansavimas Lietuvos ir Latvijos jungties pralaidumo padidinimo projektui, sukurta „Amber Grid“ antrinės bendrovės dujų biržos GET Baltic regioninės prekybos veikla.

„Pirmiausia siekiame, kad Lietuva, mūsų rinkos dalyviai ir vartotojai, kurie daug investavo į infrastruktūrą, matytų ir turėtų naudą iš bendradarbiavimo su regiono partneriais.

Derybos su Baltijos šalimis vyksta ne dėl bendros rinkos, o dėl kaštų pasidalijimo – mums yra svarbu, kad kuriant bendrą rinką visi vartotojai būtų susimokėję už infrastruktūrą teisingai, nes rinka gali gerai veikti, jei tam yra sukurta reikalinga infrastruktūra.

Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais vyksta tolesnės derybos dėl prisijungimo prie regioninės dujų rinkos ir Lietuvai naudingomis sąlygomis. Todėl kalbant apie Lietuvos prisijungimą prie bendros Baltijos dujų rinkos teisingesnis būtų klausimas ne „ar“, o kada ir kokiomis sąlygomis Lietuva prisijungs prie bendros dujų tarifų zonos su Latvija, Estija ir Suomija“, – teigė N. Biknius.

Į Alfa.lt klausimą, kokios susitarimo tarp Estijos, Suomijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatorių sąlygos netenkino Lietuvos pusės, laikinasis „Amber Grid“ vadovas atsakė, kad Lietuvai svarbu adekvatus kompensavimas už tarpvalstybinius dujų srautus į kitas valstybes, o to ligšiolinis kaimyninių šalių pasiektas perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo susitarimas nenumatė.

Jame numatyta padengti tik tokių srautų kintamas kompresorių stočių sąnaudas.

„Lietuva yra tranzitinė valstybė, per Klaipėdos SGD terminalą sudaranti prieigą regionui prie pasaulio rinkos, o įgyvendinus jungtį su Lenkija – bendros Europos dujų rinkos. Tarifų panaikinimo tarpvalstybiniuose taškuose atveju svarbu, kad nebesurenkamos per tarifus pajamos (kurios turi dengti tiek kintamas, tiek ir pastovias infrastruktūros sąnaudas) būtų kompensuojamos per perdavimo sistemų operatorių bendrai sutartą intersisteminio kompensavimo (vadinamąjį ITC) mechanizmą“, – sakė N. Biknius.

Anot jo, perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo mechanizmas turi numatyti adekvačią kompensaciją už pasinaudojimą Lietuvos perdavimo sistema. Išaugusi bendra dujų rinka, tiekėjų konkurencija ir padidėję srautai tokiu atveju leistų mažinti dujų infrastruktūros tarifus Lietuvos vartotojams.

Klaipėdos SGD terminalas dujų rinkų integracijai, „Amber Grid“ laikinojo vadovo nuomone, kliūčių nesudaro. Priešingai, pastaruoju metu terminalas esą kaip tik sudarė prielaidas ne tik Lietuvai, bet ir Latvijos bei Estijos dujų vartotojams importuoti dujas palankia kaina ir turėti naudą dėl rekordiškai žemų dujų kainų.

N. Bikniaus teigimu, 2019 m. dalyvaujant regiono perdavimo sistemos operatoriams, nacionalinių reguliavimo institucijoms ir ministerijoms, atsakingoms už energetiką, atstovams, buvo svarstoma, kaip galėtų būti suformuota keturių valstybių bendra rinka, įskaitant ir Lietuvą.

Buvo sutarta, kad 2020 m. regiono šalių perdavimo sistemos operatoriai kartu atliks studiją, nurodančią, kokie galėtų būti sprendiniai dėl ITC mechanizmo, tenkinančio visas dalyvaujančias šalis, ir pateiks siūlymus nacionalinėms institucijoms.

„Tikslas – 2020 m. pasiekti principinius susitarimus, užtikrinančius, jog visos bendros dujų rinkos dalyvės be nuostolių dalyvautų bendroje rinkoje ir kad bendra Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinka būtų suformuota nuo 2022 m., pradėjus veikti GIPL jungčiai“, – tvirtino N. Biknius.

SGD terminalo problema didėja, o reikšmė mažėja

Nepriklausomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas Alfa.lt sakė, jog Lietuva buvo viena pirmųjų, prakalbusi apie regioninę dujų rinką, aktyviai dalyvavo kuriant jos modelį, nustatant tarifų skaičiavimo principus.

„Tačiau Lietuva tikėjosi, kad Klaipėdos SGD terminalas bus pripažintas regioniniu ir gal net bus gauta jam parama iš ES fondų. Tačiau nei Latvija, nei Estija nesutiko, kad Klaipėdos SGD gali būti laikomas regioniniu“, – sakė ekspertas.

V. Jankauskas priminė, kad pagal ES finansuotą ir tarptautinės konsultacinės firmos „Booz Allen“ atliktą studiją (2012 m.) geriausia vieta regioniniam terminalui buvo siūloma Estija, tai estai ir dabar dar siūlo pastatyti tokį terminalą Taline, Muuga uoste, netgi tikisi gauti jam ES fondų paramą.

„Lietuva, matyt, tikisi, kad bent jau dalimi Klaipėdos terminalo išlaikymo sąnaudų pavyks pasidalyti su kitomis šalimis (dabar gi tiek už terminalo nuomą, jos eksploataciją bei aukštesnes SGD kainas iš Norvegijos, kurių tam tikrą kiekį Lietuva pasižadėjusi pirkti, moka visi Lietuvos vartotojai – vadinamąją saugumo dedamąją)“, – teigė V. Jankauskas

Energetikos eksperto nuomone, pagrindinė problema, trukdanti Lietuvai prisijungti prie bendros Baltijos valstybių dujų rinkos, – Klaipėdos SGD terminalo išlaikymas. Mat jo, kaip tiekimo saugumo garanto, reikšmė labai mažėja pradėjus veikti „Balticconnector“ jungčiai ir visai prapuls atsiradus dujų jungčiai GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.

„Manau, kad vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis Lietuva prisijungs prie regioninės dujų rinkos, į kurią be Baltijos šalių ir Suomijos įeis ir Lenkija.

Lenkija žada tapti svarbiu regioniniu dujų mazgu: be Swinoujscie SGD terminalo planuojamas dar vienas terminalas Gdanske, bus tiesiamas dujotiekis „Batic Pipe“ iš Norvegijos per Daniją į Lenkiją. Stiprinamos jungtys su kitomis Vidurio Europos šalimis, planuojama susijungti su Krk saloje (Kroatija) statomu terminalu“, – dėstė V. Jankauskas.

Tai, kad dar lieka tarpvalstybiniai tarifai tarp Lietuvos ir Latvijos, V. Jankausko nuomone, yra blogai abiem pusėms: latviai importuodami dujas iš Lietuvos turės sumokėti šį mokestį, o Lietuva mokės jį, importuodama iš Inčukalnio dujų saugyklos.

„Atsiradus GIPL jungčiai, prie kurios statybos prisidėjo ir Latvija bei Estija, šios šalys bus irgi suinteresuotos, kad neliktų tarpvalstybinio mokesčio“, – teigė ekspertas.