Seime vakar surengta didžiulė diskusija apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Į ją sukviesti terminalo liaupsintojai tvirtino, esą šis projektas nulėmė, kad Lietuvoje maždaug penktadaliu atpigo dujos. Tačiau jų žodžius paneigė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas, pateikęs konkrečius skaičius. O ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, terminalą pavadinęs „sėkmės projektu“, pripažino, kad nebuvo išvengta klaidų. Tiesa, jų nekonkretizavo.
„Turime šį terminalą kaip sėkmės istoriją. Reikia sutikti ir su tuo, kad ne viskas tobula, yra tobulintinų dalykų. Bet pagrindinė terminalo reikšmė yra konkurencija ir konkurencinis spaudimas dujų kainoms“, - tvirtino Ž.Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad dujų kainos yra mažesnės 11-20 proc. nei būtų tuo atveju, jei terminalo neturėtume.
Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis pripažino, kad, net ir pasistačius terminalą, Lietuva pagal energetinį saugumą atsilieka nuo Latvijos bei Estijos, tačiau esą terminalas mūsų saugumo lygį padidino 12 proc.
„Aš suprantu vartotojų nepasitenkinimą“, - neslėpė profesorius, tačiau pridūrė, kad, pasibaigus terminalo laivo „Independence“ nuomos laikotarpiui, atsisakyti laivo negalima, nes tai būtų žingsnis atgal.
Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad SGD terminalas leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis, elektra bei šiluma, tačiau strateginio objekto išlaikymas tenka vos keliems ūkio subjektams. Pasak jo, jei terminalas užtikrina visos šalies energetinį saugumą, tai ir turi būti išlaikomas valstybės, o ne kelių ūkio subjektų. Ir dar L.Sabaliauskas akcentavo, kad terminalas - ne komercinis, o politinis projektas.
„SGD terminalas visuomet pristatomas kaip strateginis objektas, garantuojantis Lietuvai nepriklausomybę nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo. Todėl ir „Achema“, siekdama turėti alternatyvą apsirūpinti gamtinėmis dujomis, planavo statyti nuosavą terminalą, tačiau negavo leidimo. Įmonė, nepriklausomai nuo suvartojamo dujų kiekio, yra viena iš ūkio subjektų, ant kurios pečių gula terminalo išlaikymo mokestis. SGD terminalas, kaip ir kiti strateginiai šalies objektai, turi būti finansuojami ir iš biudžeto, o ne tik atskirų vartotojų grupių“, - sakė L.Sabaliauskas.
Pasak jo, AB „Achema“, kuri dujas naudoja kaip žaliavą trąšų gamybai, dėl nepalankių aplinkybių rinkoje yra atsidūrusi itin sudėtingoje situacijoje.
„Bendrovė jau sustabdė dalį gamybos ir dirba tik puse pajėgumų. Sustabdytos ir visos investicijos į modernizaciją, remontą. Vis tik neatmetama galimybė, kad gali tekti ir visai sustabdyti gamybą. Nepaisant to, kad „Achema“ perpus sumažino dujų vartojimą, įmonė turi mokėti tą patį nustatyto dydžio SGD terminalo mokestį. Tad „Achema“ ne tik praranda konkurencingumą, tačiau ir lėšas investicijoms į trąšų gamybos įrenginių renovaciją, atnaujinimą“, - teigė L.Sabaliauskas.
Nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų - 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų.
„Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas - įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, - tvirtino L.Sabaliauskas.
„Achemos grupės“ vadovas paneigė propagandininkų teiginius, kad dėl SGD terminalo projekto Lietuvoje dujos atpigo iki 20 proc., pateikdamas skaičius, kad 2014-aisiais, kai pradėjo veikti terminalas, dujų kainos krito visame pasaulyje.
„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas”, - akcentavo L.Sabaliauskas.
Šia tema kalbiname energetiką prof. Vidmantą Jankauską:
„Visiškai pritariu „Achemos grupės“ generalinio direktoriaus nuomonei, kad ne dujų terminalas penktadaliu sumažino dujų kainas Lietuvoje, nes turiu tai pagrindžiančius faktus“, - konstatavo V.Jankauskas.
Anot profesoriaus, Rusijos koncernas „Gazprom“ sėkmingai išėjo iš Lietuvos, parduodamas mūsų valstybei turėtas „Lietuvos dujų“ akcijas.
„Net brangiau, nei buvo sumokėjęs, todėl ta proga „Gazprom“ sumažino Lietuvai dujų kainą ne tik ateičiai, bet dar ir kompensavo už praėjusius metus. Prisimename, kad tada ir gyventojams ta nuolaida ilgai buvo skaičiuojama. Tai - vienas dalykas. O antras - Lietuvai „Gazprom“ dujų kaina iki tol buvo santykinai aukštesnė nei kitoms valstybėms. Kodėl? Galima įtarti, kad tuometinei Andriaus Kubiliaus Vyriausybei reikėjo, kad kainos būtų aukštos, nes taip būtų galima pateisinti terminalo statybas. Todėl jokios derybos su „Gazprom“ nevyko, kai tuo pat metu Latvijai, Estijai, Lenkijai ir daugybei kitų Europos šalių „Gazprom“ jau tada buvo 15 proc. sumažinęs kainas. Lietuva liko išimtimi, nes nesiderėjo ir nuolaidos negavo. O paskui taip sutapo, kad, kai mes apsisprendėme dėl terminalo, „Gazprom“ pritaikė nuolaidą ir dar pasaulyje labai smuko naftos kainos, nuo kurių tiesiogiai priklauso ir dujų kaina“, - dėstė V.Jankauskas.
Energetikas terminalo liaupsintojų teiginius, esą jis smarkiai sumažino dujų kainas, vadina propaganda. Pasak jo, L.Sabaliauskas taikliai pastebėjo, kad 2014 m., kai terminalas pradėjo veikti, dujos atpigo visame pasaulyje, bet tikrai ne dėl mūsų terminalo.
„Daugelis propagandininkų aiškina, kad kainos krito dėl terminalo. Bet kodėl dėl mūsų terminalo jos galėjo kristi Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje? Arba prisiminkime šilumininkus, kurie vartojo dujas. Jiems dujų kainos iš pradžių sumažėjo, o vėliau padidėjo dėl terminalo išlaikymo“, - priminė profesorius.
V.Jankauskas sako, kad diskusijų vertas pasiūlymas šalies biudžete numatyti atskirą eilutę terminalo išlaikymui, kad tai nebūtų per didelė našta dujų vartotojams.
„Manęs lenkai yra klausę, kaip mums pavyko sutarti, kad vartotojai išlaikytų terminalą. Todėl, kad mūsų vartotojų teisių gynėjai negina teisių. Ir dar buvo pučiama propaganda dėl energetinio saugumo. O dabar visi matome, kad tos dujos nebėra tas strateginis produktas, ir kuo toliau, tuo jis mažiau svarbus Lietuvai. Tačiau mūsų energetikos strategijų kūrėjai įsivaizduoja, kad vartojimas Lietuvoje tik augs: ir elektros, ir biokuro, ir kitų atsinaujinančių energetikos šaltinių, ir dujų. Aš ne kartą ministerijai ir pačiam ministrui teikiau pastabas, kad Lietuvoje yra nesubalansuotos sektorių prognozės. Keista: prognozuojamas atsinaujinančių šaltinių suvartojimas, bet kažkokiu būdu numatoma, kad dujos bus labai vartojamos. Man keista valstybės pozicija. Galima sakyti, kad terminalo reikėjo dėl energetinio saugumo, tačiau kažkodėl nepripažįstama, kad padaryta daug klaidų. Panašu, kad politikai iš šalies vadovės perėmė poziciją, kad yra neklystantys“, - sakė V.Jankauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą