Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pristatyti miesto pageidavimu atlikto minėtos sankryžos transporto srautų monitoringo rezultatai ir aptartos penkerių metų transporto srautų prognozės.
Paaiškėjo, kad didelės įtakos transporto srautams Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT), kuriame švartuojami AB "DFDS Seaways" keltai, nedaro. Didžiausio piko metu į uostą važiuojantis transportas nesudaro net 5 procentų. Didžiausio vakarinio piko metu užfiksuota, kad jis sudarė tik 9 proc. viso miesto transporto srauto. Su uostu susijusioje sankryžoje - krovininio transporto vos 4,5 procento.
Studijos rengėjai teigia, kad šios sankryžos techniniame projekte, kuris buvo parengtas 2010 metais, antro rekonstrukcijos etapo metu buvęs numatytas tunelis iš esmės situacijos nepagerintų, siūlomas kitas optimalus variantas be tokių didžiulių išlaidų.
Studijos rengėjai rėmėsi prognozėmis, kad iki 2030 metų Klaipėdoje liks tik apie 130 tūkst. gyventojų. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, jų optimistiškiausias variantas mažesnis už miesto pesimistiškiausius variantus, turint omenyje miesto "Mėlynąjį proveržį" - Klaipėdos mieste iki tų metų gyvens 190 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos meras, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigia, kad klausimas, ar reikalingas minėtos sankryžos antrasis rekonstrukcijos etapas ir koks, turi būti sprendžiamas kompleksiškai, t. y. turinti omenyje ir kitas Baltijos pr. sankryžas su Šilutės pl. ir su Taikos pr. A. Vaitkus su tuo sutinka 100 proc.
Vicemeras Artūras Šulcas stebėjosi, kad jeigu nedaromas tunelis, vadinasi, pinigai būsią išmesti į balą, nes per pirmą etapą buvo sutvarkytos visos požeminės komunikacijos. Pasak S. Budino, jeigu kartą pinigai buvo išmesti, tai nereiškia, kad juos ir toliau reikia leisti veltui. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, išleisti pinigai sutvarkant požemines komunikacijas nebuvo veltui. Jų būklė buvo prasta, jos prašėsi remonto.
Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių variantų, kai sutrinka keltų eismas dėl audrų, kaip pernai lapkritį, kai sunkiasvoris transportas užkimšo Baltijos prospektą, per metus būna 1-2 kartus, tad verta pagalvoti, ar reikia įrengti transporto sukaupimo vietas tokiems atvejams prie CKT.
"Galimybė įrengti dviejų lygių sankryžą niekur nedingo. Jeigu būtų rasta papildomos" vietos Baltijos pr., tunelio įrengimas galimas. Tačiau transportas labiau priartėtų prie gyvenamųjų daugiaaukščių. Ir tai jau pareikalautų milžiniškų investicijų. Mano manymu, tai galima daryti ateityje, o ne dabar", - sakė A. Vaitkus.
Studijos rengėjų atstovas, UAB "Atamis" projektų vadovas Marius Noreika sako, kad pirmiausia reikia sutvarkyti posūkius iš Baltijos pr. į kairę, į Minijos g. Pasak jo, galima žiūrėti, kiek vietos yra Minijos g. norint pagerinti eismą joje. Anot jo, yra įvairių sprendimų ir be tunelio. "Tunelio projektas turi trūkumų, tai faktas. Bet galima pasiūlyti, kaip juos eliminuoti", - teigė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą