Ar Lietuva pasiruošusi pasinaudoti naujomis galimybėmis ir finansinėmis injekcijomis? Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo asociacijos atstovų, įmonių, pajėgių gaminti gynybos ir saugumo pramonės produkciją bei teikti paslaugas, netrūksta, tačiau inovacijas stabdo teisėkūros problemos.
Parama bus skiriama nuotolinio valdymo sistemų, palydovinės komunikacijos, bepiločių orlaivių, kibernetinio saugumo, jūrinio saugumo, energijos tvarumo ir kitoms sritims.
ES finansuos tik dalį gynybos projektų lėšų. Ši dalis bus didesnė tuose projektuose, kuriuos plėtos smulkusis ir vidutinis verslas.
Europa investuoja į gynybą
Pasak Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio narės Laimos Andrikienės, saugumas ir gynyba, sienų apsauga ir kova su terorizmu, migrantų srautų suvaldymas - šiuo metu yra pirmasis ir svarbiausias rūpestis Europos Sąjungoje.
"Todėl tam turime skirti pakankamai lėšų iš ES biudžeto. Iki šiol to nedarėme, dabar tenka tai daryti. Prie to buvo einama ne vienerius metus.
Pastaraisiais metais jau priimti ir ilgai laukti sprendimai. Dar 2016 m. įkurtas Europos gynybos fondas, kuriam nuo 2021 metų per septynerius metus siūloma skirti 13 milijardų eurų: 8,9 mlrd. eurų - gynybos pajėgumų vystymui ir 4,1 mlrd. eurų - moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms kurti.
Be to, turime ir turėsime PESCO formatą, Europos taikos priemonę (10,5 mlrd. eurų), Karinio mobilumo priemonę (6,5 mlrd. eurų) ir t.t. To priežastys visiems žinomos - neprognozuojama D. Trumpo politika, agresyvėjantis Kremlius, ambicingoji Kinija", - kalbėjo europarlamentarė.
Pašnekovė pažymėjo, kad pagal ES taisykles (Lisabonos sutartį) už ES biudžeto lėšas ES valstybės narės ir visa ES negali pirkti ginklų. ES gali skirti lėšų su mūsų gynyba susijusiems moksliniams tyrimams ir technologijoms plėtoti, bet ne ginklams pirkti.
"Valstybės narės gali ir perka ginkluotę naudodamos nacionalinių biudžetų, bet ne ES biudžeto lėšas. Bėda, kad prisiperkame visi visko, dubliuojame vieni kitus. Dažnai, siekdami sutaupyti lėšų, perkame toli gražu ne moderniausią ir sunkiai suderinamą tarpusavyje ginkluotę.
PILOTINIS PROJEKTAS. Iš Europos Sąjungos gynybos fondo programos finansuojamo tarptautinio projekto "Ocean 2020" metu sukurtos naujos technologijos bus įdiegtos Baltijos jūroje patruliuojančiuose Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivuose. Egidijaus Jankausko nuotr.
Jei kiltų krizė ir prireiktų ją panaudoti, tikriausiai kiltų problemų. Šiuo metu ES valstybės narės turi 178 ginklų sistemas, 17 rūšių kovinių tankų, 29 tipų fregatų (karo laivų), 20 tipų kovinių lėktuvų ir t.t.
Visos 28 ES valstybės per metus gynybai išleidžia 227 milijardus eurų, JAV - 545 milijardus eurų. Dėl dubliavimo ir prastos tarpusavio koordinacijos gynybos srityje ES valstybės narės kasmet praranda nuo 25 iki 100 milijardų eurų", - akcentavo L. Andrikienė.
Žinia, kad Lietuva pastaruoju metu taip pat padidino išlaidas gynybai.
"Deja, Lietuva perka ginkluotę užsienyje, nes karinė pramonė šalyje beveik neegzistuoja. Todėl būtų labai išmintinga pasinaudoti ES gynybai skiriamomis lėšomis ir tapti lydere kad ir kurioje nors vienoje su karine pramone susijusioje srityje ar šakoje.
Europos gynybos fondo finansavimas tam sudaro realias galimybes. Beje, tai atneštų ir apčiuopiamos ekonominės naudos - būtų kuriamos naujos darbo vietos. Galų gale, tai timptelėtų mūsų pramonę į priekį, naudos būtų visam šalies ūkiui", - samprotavo L. Andrikienė.
Gamina eksportui
"Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė sparčiai vystosi. Lietuvoje kuriamos gynybos ir saugumo technologijos, kurias naudoja ne tik mūsų šalies, bet ir Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių kariuomenės.
Eksportuojama daugiau nei 90 proc. Lietuvoje pagaminamos gynybos ir saugumo produkcijos", - teigė Rosvaldas Gorbačiovas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos, vienijančios daugiau kaip 100 šalies įmonių ir institucijų, direktorius.
Viena garsiausių įmonių - Garliavoje įsikūrusi "Garlita" - siuva uniformas ir inovatyvius drabužius, apsaugančius nuo vabzdžių įkandimų, papildančius organizmą vitaminais, atsparius pjūviams ar ugniai.
Giraitės ginklų gamykla gamina šovinius NATO kariuomenėms, o bendrovė "Polimaster" - radiacijos matuoklius, kuriais buvo aprūpinti JAV policininkai Donaldo Trumpo inauguracijos metu, eksportuojami iš Lietuvos ir čia pagaminti lazeriai, trimačiai žemėlapiai.
Bendrovė "Rae LT" šiais metais pristatė net 750 karių talpinančią mobilią stovyklavietę, surenkamą vos per 24 val. ir aprūpintą visa būtina įranga bei technologijomis.
Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus verslo plėtrai ir inovacijoms Rimanto Šerkšno, Klaipėdos regione taip pat yra inovatyvių įmonių, tačiau jos orientuojasi ne į gamybą, o teikia paslaugas: remontuoja, stato laivus, vykdo tiriamąją veiklą, dirba su metalo gaminiais po vandeniu, teikia įvairias kitas su laivyba susijusias paslaugas.
Tai - UAB "Mabrocona", UAB "Garant Group", UAB "Argus", teikianti saugos paslaugas", - vardino pašnekovas.
R. Šerkšnas pažymėjo, jog Lietuvoje netrūksta įmonių, pajėgių gaminti gynybos ir saugumo pramonės produkciją bei teikti paslaugas, tačiau inovacijų įsisavinimą stabdo teisėkūros problemos.
Virtuali realybė - jūroje
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas informavo, jog Lietuva kartu su partneriais iš 15 Europos valstybių jau dalyvauja projekte "Atvira partnerystė - geresniam informuotumui apie Europos jūrų padėtį" (angl. "Ocean 2020"), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos gynybos fondo.
"Baltijos pažangių technologijų institutas ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, kaip Italijos kompanijos "Leonardo" vadovaujamo konsorciumo partneriai su projektu "Ocean 2020" 2017 m. laimėjo kvietimą teikti paraiškas. Šiuo metu vyksta projekto įgyvendinimo darbai.
SKAIČIUS. 500 mln. eurų parama pagal ES Gynybos pramonės naujovių ir plėtros programą bus skiriama nuotolinio valdymo sistemų, palydovinės komunikacijos, bepiločių orlaivių, kibernetinio saugumo, jūrinio saugumo, energijos tvarumo ir kitoms sritims. Redakcijos archyvo nuotr.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus akcentavo, jog projekto metu bus kuriamos naujausios technologijos, skirtos gauti tikslią informaciją apie padėtį jūroje realiuoju laiku.
"Jūrai stebėti ir kontroliuoti ketinama pirmą kartą pasitelkti papildytos ir virtualios realybės technologijas. Tai bus iki šiol neišbandytas modernus sprendimas. Tikimės, kad jis leis pagerinti operacijų vykdymą", - teigė Baltijos pažangių technologijų instituto technologijų direktorius Audrius Zujus.
Projekto įrangą ketinama įdiegti į Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo taktinę užduočių valdymo sistemą, iš kurios informacija realiu laiku bus perduodama krante esančiam štabui.
Numatoma, kad naujųjų technologijų bandymai Baltijos jūroje prasidės 2020 m. Visam projektui iš ES gynybos fondo numatyta skirti daugiau nei 35 mln. eurų.
Konkurse - lazerių gamintojai
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento teigimu, Lietuvos mokslo ir tyrimų bendruomenė informuota ir apie naująsias ES investicijas į gynybos pramonės inovacijas ir aktyviai jose dalyvauja.
"2018 metų kvietimų teikti paraiškas rezultatai kol kas nepaskelbti, bet žinoma, kad pagal programą pasiūlymus pateikė ir kelios Lietuvos įmonės.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija yra pristačiusi ir projektą "Greitojo reagavimo į kibernetines grėsmes komandų sukūrimas", kuris gali pretenduoti į skiriamą paramą.
Taigi suteikiamos galimybės įsitraukti į didžiųjų valstybių inicijuojamus projektus ir pasiūlyti savo inovacijas bei pažangias technologijas įvairiose nišinėse srityse", - rašoma KAM pateiktame atsakyme.
Šias sritis planuojama plėtoti ir ateityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą