Lietuvai nesurenkant alkoholio akcizo, Estijos politikas siūlo pasimokyti iš jų patirties

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas Mantas Zakarka teigia, kad šie skaičiai nuostabos nebekelia.

„Tokio rezultato ir galėjome tikėtis, jis buvo užprogramuotas valdančiųjų priimamuose sprendimuose. Dvejus metus iš eilės buvo keliamas akcizas išimtinai tik stipriajam alkoholiui, o surinkimas į biudžetą iš šios kategorijos mažėja.

Anksčiau buvo palikta užsipirkimo į sandėlius galimybė prieš naujo akcizo tarifo įsigaliojimą ir tai kurį laiką iškreipdavo bendrą rinkos vaizdą. Šiais metais tokios galimybės nebėra ir jau dabar matome kur kas realesnę esamą situaciją“, – padėtį komentuoja Mantas Zakarka.

Stipriojo alkoholio akcizo surinkimo smukimas yra didžiausias tarp visų alkoholio rūšių. Pavyzdžiui per tą patį laikotarpį alaus akcizo surinkimas smuko tik 1,3 proc. 

Išmintinga atsižvelgti į kaimynų patirtį

Paprašytas pakomentuoti dabartinę alkoholio akcizo surinkimo situaciją Lietuvoje, Estijos parlamento narys bei buvęs Estijos finansų ministras Aivaras Soerdas (Aivar Soerd) sako, jog kelti akcizus, neatsižvelgiant į kaimyninių šalių akcizų politiką bei patirtis – neišmintinga. Akcizų politika nėra excelio lentelė, kur padidinus skaičius vienoje eilutėje, tiek pat jie padidėja kitoje eilutėje. Pirkėjas visada pasinaudos pigesne alternatyva,nusipirkdamas prekių kitos šalies pasienyje arba kitais būdais, kad ir neteisėtais. 

„Būtų protinga akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių. Kaimyninių šalių finansų ministrai galėtų kasmet aptarti, kokios akcizų politikos šalys laikysis. Lietuvos atveju protinga būtų derinti pozicijas tiek su Latvijos, tiek su Lenkijos kolegomis“, – sako Estijos parlamentaras A. Soerdas.

Estijos pavyzdys parodė, jog per aukštas alkoholio tarifas šioje šalyje paskatino Estijos gyventojus pirkti alkoholinius gėrimus Latvijos pasienyje. Tuo metu keliant akcizus Estijoje buvo planuojama, kad biudžetas surinks apie 350 milijonų eurų, tačiau faktinis surinkimas buvo tik 230 milijonų. Dėl šios priežasties buvo mažinamas akcizas alkoholiui, kad sumažėtų pirkėjų srautai į Latviją.

Akcizo didinimas mažina biudžeto pajamas

Lietuvoje nėra atlikta visiškai jokio tyrimo, kokią įtaką iš tiesų šalies ekonomikai turi pasienio prekyba, tačiau skaičiai akivaizdžiai rodo, jog didinant akcizą, rezultatai yra priešingi – surinkimas į valstybės biudžetą vis mažėja.

„Negalime užsimerkti prieš faktą, jog Latvijos ir Lenkijos pasieniuose stovėjimo aikštelės yra pilnos automobilių lietuviškais numeriais. Visai čia pat turime kaimyninių šalių pavyzdžius įgyvendinant akcizų politiką ir, manau, privalome į juos atsižvelgti“,– teigia M. Zakarka.

Ne vienos valstybės pavyzdys jau įrodė, kad bandymas kariauti pasienio prekybos karą neneša gero ir norimo rezultato. Vienintelis kelias subalansuoti akcizo surinkimą į valstybės biudžetą – nuosekli ir duomenimis paremta, su kaimynais derinama, akcizų politika.

„Jau anksčiau esame kalbėję apie tai, jog akcizo kėlimas Lietuvoje skatina šalies gyventojus pirkti pas kaimynus, kurių kainos kur kas patrauklesnės. Tad tai nesumažina vartojimo, o tiesiog papildo kaimyninių šalių biudžetus. Mes suprantame akcizų politiką, kaip priemonę riboti vartojimą, tačiau, norint pasiekti rezultatą, reikia kuo greičiau suvienodinti akcizų tarifus su kaimyninėmis šalimis, o tolimesni sprendimai turėtų būti priimamai ne paskutinę minutę, kas jau tapo įprasta praktika Lietuvoje“, – sako LAGGIA vadovas.