Kalbėdamas apie rengiamą socialinių įmonių reformą Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis teigė, jog pagrindinis reformos tikslas - sukurti neįgaliems žmonėms palankesnes sąlygas dirbti.
„Socialinių įmonių pertvarka svarbiausia dėl to, kad neįgalieji, kurie turi motyvacijos dirbti, turėtų geresnes sąlygas įsidarbinti ir didesnes derybines galias derėtis su darbdaviu, o ne tik jaustųsi dėkingi, kad apskritai turi darbą, - sakė J.Džiugelis. - Planuojamos įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotos viešajam sektoriui - taip valstybė savo pavyzdžiu parodys, kad neįgalieji yra ar gali būti tokie patys darbuotojai, kaip ir negalios neturintys.“
Investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigė nesutinkanti su neseniai atliktos Lietuvos verslo konfederacijos narių apklausos vertinimu, kad tik 43 proc. įmonių yra pasiruošusios įdarbinti neįgaliuosius.
„Mano požiūriu - net 43 procentai“, - sakė R.Skyrienė. Jos manymu, situacija dar keisis, nes net 52 proc. investuotojų teigia planuojantys didinti darbuotojų skaičių. Negana to, 90 proc. teigia, kad darbo jėgos pasiūla nepakankama. Dėl to verslas pradeda atsisukti į tokias žmonių grupes, kaip neįgalieji.
„Svarstant bet kokius įstatymų pakeitimus ar lengvatas, susijusias su neįgaliųjų asmenų darbinimu, turime pradėti nuo to, kad neįgalus darbuotojas yra toks pats, kaip ir visi kiti - neturėtume jų išskirti iš kitų darbuotojų. Manau, dabar yra einama teisinga linkme, kuomet bus sudaromos galimybės kiekvienai įmonei įdarbinti neįgalius žmones, o ne varyti juos į socialines įmones“, - teigė verslo atstovė.
Tačiau teiginiai, kad neįgalieji - tokie pat darbuotojai, kaip ir sveiki žmonės, stebina pačius neįgaliuosius. Lietuvos dirbančių neįgaliųjų asociaciją ypač nustebino Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados dėl socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo, kuriose teigiama, kad neįgaliųjų pajėgumas darbo rinkoje nesiskiria nuo sveikų žmonių.
„Tai tas pats, kaip pareikšti, kad negalią turintys žmonės nuo šiol nedalyvaus parolimpinėse žaidynėse, o keliaus į olimpiadą kartu su sveikaisiais. Nesvarbu, kad neįgalumas pripažįstamas netekus galūnių, turint judėjimo ir kitų sutrikimų, tarp jų - psichinių. Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadas, kuriomis paneigiami neįgaliųjų poreikiai, o ant teisės aktais reglamentuotos darbingumo vertinimo sistemos metama juoda dėmė“, - sako Lietuvos dirbančių neįgaliųjų asociacijos valdybos narė Gražina Savičiūnienė.
„Neįgalieji stengiasi integruotis į darbo rinką, tačiau dėl objektyvių priežasčių patiria nemažai sunkumų. Dalis neįgaliųjų gali dirbti mažiau darbo valandų, dėl savo sveikatos būklės jie negali imtis darbų su didesniu fiziniu krūviu, regėjimo negalią turintieji - gero regėjimo ir pastabumo reikalaujančių darbų. Specialiai neįgaliųjų poreikiams pritaikytų darbo vietų irgi nėra daug. Tad tokios valstybės institucijų išvados ir stebina, ir glumina“, - teigia G.Savičiūnienė.
Lietuvoje yra daugiau nei 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš jų daugiau nei 48 tūkst. yra dirbantys.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą