Su nelegalia prekyba kovojanti iniciatyva „Lietuva be šešėlio“ teigia, kad augančią šešėlinę prekybą alkoholiu galima pastebėti skelbimuose, kuriuose siūloma alkoholinių gėrimų nusipirkti po įstatymo nustatytų valandų. Tokių skelbimų pasirodo ir miestų skelbimų lentose, ir socialiniuose tinkluose. Taip pat remiamasi daugėjančiais policijos pranešimais apie nelegalią alkoholio gamybą.
Iki šiol muitinė teigė, kad šešėlinė prekyba alkoholiu esą dramatiškai nesikeitė. Pernai bandymų nelegaliai įvežti alkoholį buvo šiek tiek daugiau nei 2016-aisiais, bet tuo metu muitinė situaciją siejo su išaugusiais akcizais. Dabar ekspertai teigia, kad papildomi draudimai prekybai neva šešėlį išaugino itin sparčiai.
Pildosi niūriausios prognozės
Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. – nuo 42 iki 50. Klaipėdos apskrityje užregistruotų tokių nusikaltimų skaičius padidėjo penkis kartus, Šilutės rajone – keturis kartus, Mažeikių raj. – trigubai.
„Įvairūs ženklai rodė, kad šešėlinė prekyba šalyje vis labiau atsigauna. Tą matėme iš „Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo“, kuris nustatė, jog per 2017 metus randamų nelegalių tuščių pakelių dalis padidėjo 2 proc. punktais. Internete padaugėjo skelbimų, siūlančių įsigyti alkoholio tuo laiku, kai parduotuvės jau neparduoda. Taip pat vis dažniau pasirodydavo informacija apie nelegalų alkoholio distiliatą gaminančius asmenis. Šie ženklai buvo tarsi pavojaus varpai, skelbiantys apie šešėlio sugrįžimą. Tačiau dabar, pasirodžius nusikalstamumo lygio statistiniams duomenims, nebėra abejonių, kad niūros mūsų prognozės, deja, pildosi“, – tikina „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys.
Žmonės ieško alternatyvų
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovo Vytauto Žukausko nuomone, suaktyvėjusią šešėlinę prekybą lemia, jo nuomone, nepamatuoti valdžios sprendimai. Dėl padidintų akcizų ir griežtesnių prekybos apribojimų žmonės ieško alternatyvų.
„Bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja – daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos – ten šešėlis išaugo net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Praėjusių metų kovo mėnesį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, šiais metais buvo įvesti griežtesni prekybos apribojimai. Tai paskatino žmones ieškoti pigesnių ir lengviau prieinamų alternatyvų šešėlyje. Šią tendenciją pastebėjome dar prieš Naujuosius metus. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad nuosekliai trejus metus iš eilės mažėjęs stipriojo alkoholio rinkos šešėlis padidėjo. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį“, – teigia V. Žukauskas.
Būtina galvoti apie šešėlio užkardymą
Pasak UAB „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, tyrimai rodo šalyje nuosekliai mažėjantį šešėlio paplitimą – mažiau nelegalaus darbo, neapskaitomų pajamų, nepagrįsto sąnaudų didinimo atvejų. Deja, kalbant apie akcizines prekes, tokių tendencijų nesimato.
„Augantanys alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizai bei griežtėjanti legalios rinkos kontrolė sukuria paskatas nelegaliai prekybai, todėl reikėtų galvoti apie šešėlio užkardymo priemonių stiprinimą šioje srityje. Maža to, prognozės taip pat nėra džiuginančios – dėl kylančių akcizų prognozuojama, kad šešėlinės ekonomikos dalis akcizinių prekių segmentuose gali netgi ūgtelti“, – teigia I. Zokas.
Ieško, kaip draudimus apeiti
Parduotuvėlę šalia Jurbarko turintis smulkusis verslininkas Vidas Šukys tikina, kad valdžios įvesti griežti prekybos alkoholiu ribojimai jį privertė atleisti vieną iš trijų jam dirbusių pardavėjų.
„Kuo daugiau valdžia spaudžia, tuo labiau žmonės ieško, kaip tuos draudimus apeiti. Deja, tai sukelia dar daugiau problemų. Tačiau nukenčia ne kas kitas, o sąžiningai užsidirbti bandantys verslininkai. Negalėdami legaliai įsigyti alkoholio norimu laiku, žmonės ieško kitų būdų, kaip jo gauti, kartais net neatsižvelgiant į kainą. Važiuojama alkoholio pirkti į kaimynines valstybes, tad pildomas jų biudžetas. Šiuo metu vis labiau ima klestėti alkoholio perpardavinėtojų verslas, nes jie gėrimus pardavinėja bet kuriuo paros metu. Deja, draudimai alkoholizmo nesumažina, tačiau apsunkiną situaciją mūsų šalies verslininkams“, – teigia V. Šukys.
Kaip priduria „Lietuva be šešėlio“ vadovas K. Kupšys, negalėdami norimu laiku įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie žmonės griebiasi kraštutinių priemonių – pereinama net prie kosmetinio spirito.
„Kas patikrins, ar žmogus, perkantis patį pigiausią odekoloną, tikrai jį naudos pagal paskirtį? Deja, kosmetinis spiritas, kuris jau buvo dingęs iš akiračio, dabar vėl tampa pakaitalu alkoholiniams gėrimams. Maža to, vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, kurie, parduotuvėse įsigiję alkoholio, po 20 val. juo prekiauja nelegaliai, tik jau brangesne kaina. Ir tai turi paklausą. Net Vilniaus centre galima rasti tokių „taškų“, kuriuose, esant poreikiui, įsigyti spirito nekils jokių sunkumų“, – sako K. Kupšys.
„Taškų“ skaičius
Anot K. Kupšio, auganti prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais stebima ir svetainėje „Lietuva be šešėlio“, kur gyventojai kviečiami žymėti nelegalaus alkoholio „taškus“.
„Metų pradžią pasitikome su užregistruotu 2189 taškų skaičiumi. Per pirmas penkiolika šių metų savaičių, iki birželio 18 dienos, pažymėtų taškų skaitiklis pašoko jau iki 2280. Vadinasi, vidutiniškai kasdien Lietuvoje pranešama apie vieną nelegalios prekybos tašką“, – skaičiuoja K. Kupšys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą