Kai prie Lietuvos prisijungė dar kelios šalys, Europos Komisija pagaliau apie tai išgirdo, tačiau iki šiol mes maitinami produktais, kuriuose vietoj cukraus - fruktozė, vietoj saulėgrąžų aliejaus - palmių. Ir dar pridėta visokių „E".
Seniai buvo aišku
2017 m. tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pranešė: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas parodė, kad Vokietijos maisto gamintojai Lietuvai tiekia gerokai prastesnės kokybės produktus, kuriuos mėgsta „pagardinti" įvairiais cheminiais priedais. Tačiau tai jau tuomet nebuvo naujiena. Apie tai dar 2013-aisiais buvo pranešęs tuometinis VMVT direktorius Jonas Milius.
„Sakykim, mums deda cukrų, jiems - medų. Akivaizdu, kad gamintojai mums, Rytų vartotojams, rodo didžiulę netoleranciją, laikydami mus antrarūšiais", - sakė J.Milius, pridurdamas: tik vakariečiai gali būti tikri, kad jiems gaminami maisto produktai yra aukščiausios kokybės. Vartotojams iš Rytų šalių kišami prastesni gaminiai, nors tų pačių pavadinimų, vienodai įpakuoti.
2017 m. VMVT atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad stambūs gamintojai piktnaudžiauja savo prekės ženklo žinomumu - siekdami mažinti produkcijos gamybos sąnaudas Rytų rinkai teikiamuose to paties pavadinimo produktuose naudoja pigesnes medžiagas.
VMVT buvo atrinkusi Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skyrėsi 23 produktai, arba 70 proc.
Tarkime, sausainiuose „Milka Choco Cookies" su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių buvo daugiau nei Lietuvoje, šaltojoje persikų arbatoje „Nestea" Vokietijoje buvo cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Identiška situacija su gėrimu „Lipton" (persikų skonio).
Vokietijoje bulvių traškučiams „Lay's Salted" gaminti naudotas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje - palmių aliejus. Savo ruožtu mažiau saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis" Lietuvoje saulėgrąžų aliejų pakeičia palmių aliejus. Tokius diskriminacijos atvejus galima vardinti ir vardinti.
Net ES pripažino
Ar situacija per tiek metų nors kiek pasikeitė? Juo labiau kad šiuo klausimu Seime net buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. O Lietuva ir kelios kitos diskriminaciją patiriančios šalys pasiskundė Europos Komisijai. VMVT Maisto skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Ona Keblienė paaiškino, kokia situacija yra dabar. Priminsime, kad pernai atlikus tyrimą visos ES mastu, ES oficialiai pripažino, kad jos rinkoje egzistuoja dvigubi prekių kokybės standartai.
„Europos Komisija ir valstybės narės dėjo daug pastangų, kad šis klausimas būtų išspręstas visų pirma teisiniu aspektu. Europos Komisijoje ir Europos Parlamente labai ilgai vyko teisėtvarkos tobulinimas. Ir tik 2019 m. pabaigoje buvo pakeista Nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos direktyva: patikslintos jos nuostatos, pagal kurias praktika, kai skirtingose valstybėse narėse parduodami panašiai ar visiškai identiškai atrodantys produktai yra vis dėlto kitokios sudėties, pripažinta ydinga. Iki 2020 m. lapkričio valstybės narės turėjo pasikeisti nacionalinius teisės aktus, kad dvejopos kokybės praktika pakliūtų po teisėkūros skėčiu.
Tačiau galime pasidžiaugti, kad tikrai dalis vartotojų jau gali įsigyti produktų, kurių sudėtis visoje ES yra ta pati, dalis gamintojų yra priėmę sprendimus sudėtį suvienodinti. Arba pakeisti pakuotes taip, kad vartotojas, pirkdamas produktą, neturėtų lūkesčių, jog jis toks pat, kaip Belgijoje ar Vokietijoje", - akcentavo O.Keblienė.
Ne visi pasitaisė
Tačiau pašnekovė pripažino, kad ne visi gamintojai elgiasi sąžiningai, vis dar didelė dalis jų Lietuvos gyventojus „šeria" prastesnės kokybės maistu, tačiau kol kas jokių teisinių pasekmių nesulaukia.
„Mūsų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pradėjusi preliminarius tyrimus, tačiau, kol tyrimai nėra baigti, nesurinkti jokie įrodymai - teisinių pasekmių nėra. Kita vertus, teisines sankcijas taikys ne ta valstybė, kurioje yra skirtumai, o ta, iš kurios išvažiavo produktai su skirtinga sudėtimi.
Jei mes tyrimo metu, kuris yra procesinis ir labai ilgas, surinksime įrodymus ir šaliai, iš kurios produktai išvažiavo, pateiksime informaciją, ta kita valstybė turės taikyti sankcijas", - teigė pašnekovė.
Anot O.Keblienės, deja, dabar pirkėjas Lietuvoje pirkdamas maisto produktą negali žinoti, ar jo analogas kitose valstybėse yra tokios pat sudėties.
„Visos šalys narės tiesiog tikisi, kad gamintojai susiims ir supras, jog ta praktika yra nesąžininga", - sakė VMVT atstovė.
Paklausta, ar jai, kaip žmogui, nėra skaudu, jog lietuviai užsienio gamintojų laikomi antrarūšiais žmonėmis, O.Keblienė tai paneigė.
„Kaip tik galima pasidžiaugti, kad prasidėjo teigiami pokyčiai. Be to, skirtumai į neigiamą pusę būna ir toje pačioje Belgijoje ar kitose šalyse. Kai buvo atliktas platus tyrimas, visos šalys suprato, kad tie skirtumai gali būti visur ir kiekvienos valstybės piliečiai dėl to gali pasijusti antrarūšiais. Be abejo, niekas nenori gauti antrarūšių produktų", - tvirtino pašnekovė.
Neapsirikti neįmanoma
Nors ir vadovauja Maisto skyriui, O.Keblienė pripažįsta, jog net ji negali būti tikra, kad perka ne antrarūšį produktą.
„Nesvarbu, kad žmogus dirba su maistu. Norint įsitikinti, kad kokybė yra ta pati, jam reikia žinoti, kokia to paties produkto sudėtis yra Vokietijoje ar Belgijoje ir ją atsiminti labai detaliai. Realybėje tai - neįmanoma. Jau vien dėl to, kad kai kurių produktų sudėtis šiaip kinta kiekvienais metais.
Tad jei tu prieš metus buvau Vokietijoje ir išmokai kokio nors produkto sudėtį, nereiškia, kad ir toje pačioje Vokietijoje sudėtis nebus pasikeitusi, tik tikimasi, kad tas pokytis visur bus vienodas, o ne vienur bus geresnis, kitur - blogesnis", - atskleidė O.Keblienė.
Ji neslėpė, kad gamintojai prastesnės kokybės priedų į savo produkciją prideda dėl pigumo, tačiau kartu akcentuoja, esą nė vienas priedas nėra kenksmingas sveikatai, nors chemikas prof. Vytautas Daujotis „Vakaro žinioms" yra konstatavęs priešingai: jokie „nekenksmingi" priedai sveikatos neprideda.
Situaciją komentuoja filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS:
„Mes tikrai laikomi antrarūšiais, tačiau dėl to labiausiai kalta ne ES, o mūsų valstybė, kuri nesistengia apginti savo piliečių.
Jei būtų įvesta rinkos priežiūra, didžiosios korporacijos būtų priverstos ne tik kokybę gerinti, bet ir kainas mažinti, nes kai kurie produktai Vokietijoje ar kitur net ir būdami geresnės kokybės ten kainuoja mažiau nei pas mus. Tačiau, jei nukristų kainos, būtų surenkama mažiau lėšų į šalies biudžetą, o mūsų politikai tuo nesuinteresuoti", - sakė V.Rubavičius.
Tiesa, filosofas įžvelgia ir dalį ES kaltės. Jis priminė seną direktyvą, kuri buvo pakrikštyta „kreivų morkų direktyva", užkirtusią kelią į rinką morkoms, kurios nėra tiesios. Todėl, pašnekovo teigimu, lygiai taip pat būtų galima priimti ir direktyvą, įpareigojančią tiekti vienodos kokybės produktus visoje ES.
„ES yra projektas, skirtas išnaudoti neturtingesnes valstybes. Ta morkų direktyva... Juk kreivos, bet sveikos ir skanios, morkos dažniausiai užauga būtent neturtingose valstybėse, kurios nenaudoja chemijos.
Todėl šios direktyvos tikslas ir buvo užspausti jų rinkas bei atverti kelią įvežtinei produkcijai. Į skirtingos kokybės maistą pro pirštus irgi žiūrima, kad stambiosios korporacijos galėtų pasipelnyti neturtingųjų šalių sąskaita", - įsitikinęs V.Rubavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą