Saugumas geležinkelio pervažose: ką norime apsaugoti – gyventojus, ar traukinius?

Saugumas geležinkelio pervažose: ką norime apsaugoti – gyventojus, ar traukinius?

Ar įspėjamieji ženklai apsaugos, o galbūt net atgrasys gyventojus kirsti pervažas neleistinose vietose? Ar vaizdo kameros, saugios perėjos per geležinkelio bėgius – padės traukinio mašinistui sustabdyti traukinį iki nelaimės? Kieno problema sprendžiama investicijas nukreipiant į kosmetinius sprendimus, ką bandome apsaugoti – gyventojus, ar traukinius?

Kosmetiniai sprendimai

Mirtys po traukiniu – dažnas reiškinys, ypač pastaruoju metu, kai po traukinio bėgiais žuvo jauni žmonės. Tragiškų įvykių akivaizdoje „Lietuvos geležinkeliai“ saugumo didinimui pervažose skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų.

„Pradedame imtis atsakingų žingsnių, didinant saugumo lygį geležinkelių zonoje. Per artimiausius dvejus metus pagal pervažų modernizavimo programą, bus investuota daugiau kaip 10 mln. Eur.

Šios investicijos leis atnaujinti vaizdo stebėjimo ir signalizacijos sistemas, įdiegti modernius ženklinimo sprendimus, įrengti saugias perėjas pėstiesiems, padidinti saugumo lygį visiems eismo dalyviams“, – prieš savaitę paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Susisiekimo ekspertas Arimantas Račkauskas stebisi, kaip vaizdo kameros, ženklai ar perėjos padės išvengti ir apsaugos žmones nuo mirčių?

„Valdžia gyventojus bando apsaugoti įspėjamaisiais ženklais „Pašaliniams eiti draudžiama“, saugumo sienelėmis ar garsiniais stulpeliais. Tačiau ar tikrai tokiomis priemonės reikia spręsti problemą?

Galbūt valdžia išleisdama dešimtis milijonų eurų nuramina savo sąžinę, bet žmonės be tikslo juk nevaikšto per geležinkelio bėgius – gyventojams jį pereiti būtina, nes nėra kitos išeities. Tai ar saugumo stulpeliais reikia spręsti bėdą?“, – stebisi Arimantas Račkauskas.

Prieš problemines vietas – užsimerkia

„Lietuvos geležinkeliai“ nors ir skyrė ne mažas lėšas, tačiau paaiškėjo, jog probleminės vietos, kur žūtys kasmet nusineša po kelias gyvybes, taip ir liks likimo valioje – investicijos skiriamos tik didelėms pervažoms, kur intensyvesnis automobilių eismas.

Apie žmonėms aktualias vietas, kaip Iešmininkų ar Zuikių gatves, Vilniuje, nekalbama. Nors šiose vietose kasmet fiksuojama bent po kelis susidūrimus su traukiniu, tačiau lėšos šioms vietoms nenumatytos.

„Tragiška 19-mečio mirtis Iešmininkų g. eilinį kartą priminė, jog būtina spręsti saugumo klausimą, kad gyventojai galėtų saugiai kirsti geležinkelio bėgius. Tas pats liečia ir Zuikių g. gyventojus – tenka lakstyti per bėgius arba landžioti per kanalizacijos vamzdį.

Po pastarosios tragedijos eilinį kartą girdėjome pažadus „darysime, tvarkysime, statysime“, o ką matome dabar – skiriamos didelės investicijos, bet mus jos pralenkia“, – apmaudo neslėpė vietos gyventoja Tatjana.

Iš kitos pusės, ir dabar gyventojai mato įspėjamuosius ženklus, bet ar nuo to kažkas keičiasi? O ar pasikeis, jei atsiras vaizdo stebėjimo kameros, ar dar daugiau įspėjamųjų ženklų?

Zoknių pervaža, Šiauliuose, apsaugota pėsčiųjų saugumo sienelėmis, tačiau ar tai išgelbėjo 13-metę nuo mirtino susidūrimo su traukiniu?

Ką bandom apsaugoti – gyventojus, ar traukinius?

Susisiekimo ekspertas Arimantas Račkauskas abejoja, ką iš tiesų bando apsaugoti „Lietuvos geležinkeliai“ – gyventojus, ar traukinius?

„Akivaizdu, jog apsauginiais stulpeliais ar įspėjamaisiais ženklais problema niekur nedings ir norint ją spręsti iš esmės reikia imtis ryžtingų sprendimų. Jei žmonės konkrečioje vietoje nuolatos kerta geležinkelio bėgius, tai turi atsirasti tunelis, ar viadukas, kad tai būtų galima daryti saugiai.

Jei valdžia neranda lėšų, ką ypač mėgstama pabrėžti, visą tai galima pastatyti už privačius pinigus. Tai netgi būtų geras pretekstas plačiau panaudoti privačius resursus susisiekimo infrastruktūrai vystyti, darbo vietoms kurti ir žmones nuo žūčių apsaugoti“, – teigė susisiekimo ekspertas A. Račkauskas.

Jo teigimu, trūksta tiesiog elementaraus noro padėti gyventojams ir spręsti problemą iš esmės bei politinio ryžto.

Priešingu atveju, jei problema sprendžiama paviršutiniškai, kosmetiniais sprendimais, kyla klausimas, ką iš tiesų „Lietuvos geležinkeliai“ bando apsaugoti – gyventojus, ar traukinius, kurie dėl susidūrimų sustoja, pervaža kuriam laikui uždaroma, o tai neša tiesioginius nuostolius bendrovei.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder