„(Komisijos posėdyje bus diskutuojama – ELTA), kaip ruošiama įgyvendinti projektą ir kam turime būti pasiruošę, tiek politikai, tiek techninis personalas, tiek tie, kurie dalyvaus konkurse. (Vyks – ELTA) debatai ir apie prijungimą, nes vėjo jėgainės yra toli jūroje, kas turėtų būti atsakingas už prijungimą prie tinklo, kuris yra žemyne, ir pagal kokį modelį turėtume veikti.
Žinome, kad regione egzistuoja visokių minčių: iš estų, latvių (girdime – ELTA), kad gal ir regioniniu mastu galėtume vystyti (vėjo jėgainių projektą – ELTA), gal keturios ar trys šalys regione, panašiai kaip Šiaurės jūroje. (...) Kitaip sakant, yra įvairių modelių ir tai yra pakankamai naujas dalykas, tad daug ką reikia atviromis akimis ir atviru protu aptarti“, – Eltai teigė V. Poderys.
Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, 15 ha jūros teritorijos, kurioje bus vykdoma tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 metų. Šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW.
Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 2,5-3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.
Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 metų vasario 1 dieną. Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks Lietuvos energetikos agentūra.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą