Žemdirbiai dėl karštų ir sausų orų žada prastesnį derlių

Daržovių ir grūdų augintojai situaciją dėl karštų ir sausų orų vadina labai nepalankia ir teigia, kad tai turės ilgalaikių pasekmių būsimam derliui.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas Eltai sakė, kad dabar „esame ant kritinio taško ribos“.

„Centrinės ir šiaurinės Lietuvos kai kurie regionai gavo lietaus, bet, kalbant apie Suvalkijos kraštą, situacija yra priskiriama prie kritinės. (...) Manome, kad per ateinančias porą dienų gamta pradės nuo šitos šilumos vargti ir tikrai pasijus labai smarkiai vandens trūkumas“, - kalbėjo I. Jankauskas.

Jo teigimu, kalbant apie rapsus, daugumoje vietų derlius nėra pakankamai išsivystęs, todėl nepanašu, kad jo derlius galėtų būti geras.

„Teko kalbėti su keletu ūkininkų, yra tokių, kurie pasėjo vasarinį rapsą, tačiau jis kai kuriose vietose yra nesudygęs. (...) Kai kuriose vietose jis turbūt išdygs, bet bus labai silpnas ir labai nederlingas“, - akcentavo I. Jankauskas.

Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, sausų orų poveikis derliui jau yra jaučiamas.

„Kai yra per mažai drėgmės, tai savaime suprantama, kad augimas sulėtėja, blogai įsisavinamos maistinės medžiagos, augalai stresuoja“, - Eltai sakė Z. Cironkienė.

Anot jos, jei prasidės lietūs ir palankūs orai, prasidės staigus daržovių ir bulvių augimas, tai lems neprekinės produkcijos atsiradimą, nes augimas bus staigus, deformuos daržoves.

„Šios bėdos kaip ir užprogramuotos, bus didesnė dalis neprekinio derliaus. Tikimės, kad augintojai ras kur jį padėti, panaudos ir negražias daržoves, bulves“, - kalbėjo Z. Cironkienė.

Pasak LDAA direktorės, daržoves reikia nuolat laistyti, o tai yra sudėtinga net ir laistymo įrenginius turintiems augintojams.

„Kiek teko kalbėti su prekinės produkcijos augintojais, kurie jau turi nemažai laistymo įrengimų, pajėgumų užtenka maždaug 50 proc. to, ką reikia palieti, kad augalas gerai augtų“, - sakė ji ir pridūrė, jog „būtų gerai, kad sausra ilgai neužsitęstų, nes kuo ilgiau ji tęsis, tuo daugiau bus negrįžtamų pokyčių“.

Kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kritulių Lietuvoje nebuvo nuo gegužės 5 iki 14 d. 15-18 dienomis palijo visoje šalyje, tačiau labai netolygiai: pajūryje ir šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 milimetro, o Anykščių, Utenos, Dūkšto, Šiaulių ir Kelmės apylinkėse bei šiauriniame pakraštyje kritulių kiekis buvo didesnis nei 30 milimetrų.

Tuo metu dirvožemiai, anot tarnybos, 20 centimetrų gylyje beveik visoje šalyje išliko arba sausoki, arba visiškai išdžiūvę.