Nedaug kas tikėjo, kad Kipre žlugs antras didžiausias pasaulyje bankas „Popular Bank“, kad šalis atsidurs ties bankroto riba ir teks prie derybų stalo sėsti su tarptautiniais kreditoriais. 10 milijardų eurų finansinę paramą pavyko gauti, tačiau trūkstamų beveik 6 milijardų pasiūlyta ieškoti indėlininkų kišenėse. Kodėl, pavyzdžiui, Ispanijos bankai gelbėjami be panikos, nors parama jiems išgelbėti kur kas svaresnė? Specialistai daro prielaidą, jog Kipras pasirinktas ne šiaip sau - čia naudinga kelti paniką.
Ribojami finansai
Bankų sistemos žlugimo Kipras išvengė susitaręs dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos. Tai padės šaliai išlikti euro zonoje. Euro grupės vadovas Jorunas Deiselblumas Briuselyje teigė, jog šis susitarimas reiškia nežinomybės pabaigą dėl Kipro ekonomikos. Tačiau tai tik žodžiai. Kaip bus ateityje, neaišku.
Kiprui trūko 5,8 mlrd. eurų, kad jis išspręstų susikaupusias problemas. Tiesa, Kipras buvo prisipirkęs graikų vertybinių popierių, tačiau kai Europos Sąjunga Graikijai nurašė šimtus milijardų skolos, atitinkamai nukentėjo ir Kipras. Jo bankuose atsirado skylės. Bankai turėjo Graikijos vertybinių popierių - tačiau staiga paaiškėjo, jog jie nieko neverti. Prie problemų gilėjimo, aišku, prisidėjo ir nekilnojamojo turto burbulo problema.
Bankai Kipre šiuo metu atsidarę, tačiau stambių sumų iš Kipro išvežti negalima, mat šalis bijo, kad žmonės puls atsiimti indėlius. Todėl apribotas kapitalo judėjimas.
Šiuo metu vienas asmuo per mėnesį gali atlikti finansinių pervedimų Kipro viduje ir į užsienį ne daugiau kaip už 5 tūkst. eurų. Taip pat apribotas pinigų išgryninimas bankomatuose - 300 eurų per dieną.
Kitokia gelbėjimo programa
Nepriklausomybės Akto signataras, politologas Rolandas Paulauskas akcentuoja, jog lygiai tos pačios problemos buvo ir Ispanijos, Prancūzijos bankuose, nes visi buvo prisipirkę graikų vertybinių popierių, tik kažkodėl kitus bankus ES išgelbėjo ir nekėlė triukšmo. Verta pabrėžti, kad Kipro gelbėjimo programa labai skiriasi nuo kitų šalių, susidūrusių su finansinėmis bėdomis. Panašios problemos buvo ir Ispanijos, Prancūzijos bankuose - nes jie irgi buvo prisipirkę graikų vertybinių popierių. Tačiau šiuos bankus ES išgelbėjo be jokio triukšmo.
Susitikę Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB), Tarptautinio valiutos fondo ir Euro grupės, kuriai vadovauja Olandijos finansų ministras, atstovai pasitarė ir nusprendė, jog Kiprui duos 10 mlrd. eurų. O trūkstamus 5,8 mlrd. tegu gauna iš kur nori, t. y. pasiūlo trūkstamą sumą gauti apmokestinus indėlininkus.
„Vakar bankai Kipre jau buvo atidaryti, bet kai ištariamas sakinys, kad bus atimami pinigai iš indėlininkų, „darbas“ jau padarytas šio sakinio ištarimu. Euro trijulė - patys kompetentingiausi žmonės pasaulyje, ar jie nesuprato, ką daro? - retoriškai klausė politologas. - Kyla klausimas, kodėl jie tai daro? Matyt, jiems reikia šios krizės, šios panikos. Galbūt jau atėjo laikas keisti žaidimo taisykles, nes visi bandymai sustabdyti krizę neduoda jokių rezultatų.“
Olandijos finansų ministras taip ir pasakė, kad Kipras bus modeliu ir kitoms valstybėms sprendžiant panašias problemas.
„Iš pradžių pasakomas toks sakinys, biržose kyla panika, o po kelių valandų ministras savo žodžius atsiėmė, atseit, ne taip jis suprastas. Peršasi mintis, kad jie dirbtinai kelia paniką“, - svarstė R.Paulauskas.
Vokietijos vaidmuo
Kam ši panika gali būti naudinga? Politologas neatmeta, jog šios panikos gali norėti kad ir Vokietija. Vokietijos spauda mirga nuo straipsnių, kur vokiečiai jau kelia klausimą: ar jiems apsimoka ant savo nugaros tempti ES balastą ir kartu su juo nuskęsti? Gal geriau grįžti prie markės ir gelbėtis vieniems.
Vokietija bene vienintelė ES savo šalyje išlaikiusi gamybą, šios šalies eksportas didesnis nei importas. O Kipro importas, palyginti su eksportu, yra beveik 4 kartus didesnis. „Jeigu Vokietija jau širdy nusprendusi grįžti prie markės, juk negali išeiti iš euro zonos, juk buvo projekto iniciatorė. Natūralu, reikėtų, kad tą padarytų kažkas kitas. Beje, Vokietijoje jau susikūrusi partija, kurioje nemažai žinomų ekonomistų. Jie ir sako, kad Vokietija turi grįžti prie markės. Ši partija dalyvaus rinkimuose, tikėtina, kad turės nemažą gyventojų palaikymą“, - teigė R.Paulauskas.
Kita Slovėnija?
Regis, Kipro scenarijus gali ištikti ir Slovėniją. Vyriausybė turi parengti šalies bankų efektyvesnio darbo planą, kitaip gali tekti prašyti paramos iš tarptautinių kreditorių. Šaliai vien bankų sektoriui reikia apie milijardo eurų.
Pats didžiausias šalies bankas „Nova Ljubljanska“ pernai patyrė 275 eurų nuostolių. Ir atsigavimo ženklų nematyti. Pagalbos ranką bankui ištiesė šalies vyriausybė - apie 380 mln. eurų.
Trigrašis
Graikija, Ispanija, Italija, Airija - šias šalis Europos Centrinis Bankas gelbėjo nesukeldamas panikos. Kiprui trūko palyginti smulkmenos - tik 5 milijardų eurų, tačiau jam pasiūlyta lupti nuo indėlininkų. Matyt, naudinga Kiprą paversti balta varna.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą