augiau nei 80 šalių trečiadienį Berlyne palaikė susitarimą, kuriuo būtų užbaigta bankų paslapties era, taip siekiant sustiprinti kovą prieš mokesčių vengimą ir klastotes. Apie tai informuoja "EUbusiness".
Susitarimą pasirašė ES šalys, taip pat buvusios aktyvios bankų paslapties šalininkės, tokios kaip Lichtenšteinas ir "mokesčių rojai", tokie kaip Kaimanų arba Mergelių salos.
Susitarimas, žinomas kaip daugiašalis kompetentingų institucijų susitarimas dėl automatinio keitimosi informacija apie finansines sąskaitas, buvo pasirašytas Pasauliniame skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forume. Susitikimui pirmininkavo Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble).
Susitarime numatyti automatiniai mainai atitinka anksčiau šiais metais Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patvirtintą Bendrą informacijos teikimo standartą (CRS).
51 šalis pasirašė susitarimą dėl automatinių informacijos mainų tarp dalyvaujančių šalių, įsigaliosiančių nuo 2017 m. rugsėjo.
Pagal šį susitarimą kiekvienos šalies nacionalinė vyriausybė bus atsakinga už duomenų patikrinimą ir perdavimą kitoms šalims; susitarimu siekiama, kad kiekviena šalis būti išsamiai informuota apie savo piliečių užsienyje turimus fondus.
Apie 30 kitų šalių - įskaitant Austriją ir Šveicariją, Bahamų salas ir Jungtinių Arabų Emyratus, - pažadėjo prisijungti prie susitarimo nuo 2018 metų.
"Bankų paslaptis, savo atgyvenusia forma, yra nebeaktuali, - sakė V. Šoiblė interviu dienraščiui "Bild". - Pavojus būti sučiuptam labai didelis".
Ekonomistas Gabrielis Zucmanas (Gabriel Zucman), fiskalinių klastočių specialistas, paskaičiavo, kad apie 5,8 trilijono eurų paslėpta "mokesčių rojuose", taip visame pasaulyje valstybės praranda apie 130 mlrd. eurų pajamų.
Tarptautinė organizacijos "Tax Justice Network" (TJN) atstovas Andresas Knobelis (Andres Knobel) susitarimą, pasirašytą Berlyne, vadina "svarbiu pirmu žingsniu", tačiau kartu priduria, kad "jis tikrai nepalaidos bankų paslapties".
Tam, kad informacija būtų keičiamasi 2017 metais, bankai surinks duomenis iš 2016 m. sąskaitų, kuriose laikoma per 250 tūkst. dolerių. Tas delsimas bus parankus mokesčių vengėjams, kurie suskaidys savo turtą ir "patrupins" jį po kelias sąskaitas, mažesnėmis sumomis.
Be to, šalys galės nuspręsti, kuria informacija bus automatiškai dalijamasi. Pavyzdžiui, Šveicarija pareiškė perduosianti informaciją tik toms šalims, kurios yra svarbios Šveicarijos pramonei. Todėl turtingų žmonių iš neturtingų šalių fondai nebus nagrinėjami.
Maža to, mokesčių vengėjai galės dangstytis už "falsifikuotų" bendrovių ar fondų tais atvejais, kai bankai neprivalo atskleisti sąskaitos turėtojo tapatybę.
Toks susitarimas nepadės kovoje prieš tarptautinį pinigų plovimą, reiškia nepasitenkinimą kritikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą