Apklausoje dalyvavo 104 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančios Vokietijos įmonės.
Vokietijos įmonės, įsikūrusios Baltijos šalyse, savo veiklą šiame regione vertina optimistiškai ir neplanuoja iš jo pasitraukti. Ypač iš trijų kaimyninių šalių išsiskiria Lietuva, kurioje investavusios vokiško kapitalo įmonės 2013 metų galimybes vertina ypač palankiai. Daugiau nei pusė - 55 procentai - respondentų tikisi, jog verslo situacija mūsų šalyje pagerės, palyginus su praėjusiais metais. Latvijoje šis rodiklis siekia 43 procentus, Estijoje - 37.
Nors šiuo metu Vokietijos įmonės savo ekonominę padėtį Baltijos šalyse vertina geriau nei bendrą savo ūkio šakos situaciją, 2013 metais nemaža dalis kompanijų neplanuoja ties tuo sustoti.
Estijoje apie trečdalis įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje daugiau darbuotojų žada priimti apie ketvirtadalis vokiško kapitalo įmonių. Lietuva ir čia lenkia savo kaimynes, kadangi net 40 procentų mūsų šalyje veikiančių Vokietijos kompanijų savo planuose yra numatę didinti darbuotojų skaičių. Šis faktas rodo, kad kone stipriausią Senojo žemyno ekonomiką turinti valstybė rimtai žiūri į veiklą Baltijos šalyse bei užtikrina savo investicinių planų tęstinumą.
Diferencijuojant apklausoje dalyvavusias įmones pagal veiklos sritis, išryškėja geros paslaugų ir prekybos sektorių prognozės. Ypač optimistinės nuotaikos atsiskleidžia Lietuvoje: net 75 procentai apklaustų įmonių šiais metais tikisi šių verslo sričių augimo. Estijoje ir Latvijoje šie sektoriai yra vertinami kiek santūriau, tačiau situacija ten taip pat yra šviesi.
Vokietija yra viena iš didžiausių investuotojų Baltijos šalyse. Tiesioginių Vokietijos įmonių dalis 2012 metais sudarė 2,1 procento Estijoje, 4,8 procento Latvijoje ir 9,9 procento Lietuvoje. Šiemet dauguma Vokietijos įmonių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse. 55 procentai respondentų Lietuvoje planuoja plėsti savo investicinę veiklą. Tai yra dvigubai daugiau nei 2012 metais.
Iš šio investicijų didinimo konteksto iškrenta Estija, kurioje ketvirtadalis veikiančių Vokietijos įmonių planuoja mažinti savo investicijas. Taip iš dalies yra todėl, kad Estija yra įsivedusi eurą, bei dėl to, jog Estija mieliau žiūri Šiaurės kryptimi, t. y., siekia aktyvesnio bendradarbiavimo su Skandinavijos šalimis.
Kaip trukdžius dirbti Baltijos šalyse vokiečiai verslininkai nurodo valdžios institucijų darbo ir viešųjų konkursų skaidrumo stoką, mokesčių sistemą ir situaciją darbo rinkoje. Tai yra opiausios sritys, kurios trukdo dar didesnei Vokietijos kapitalo plėtrai Baltijos valstybėse, teigiama verslininkų apklausos išvadose.
Nors dauguma Vokietijos bendrovių verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertina gerai, jos pageidauja palankesnės mokesčių sistemos, didesnio mokesčių administravimo efektyvumo bei daugiau kvalifikuotos darbo jėgos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą