Artėjant didžiosioms šventėms norisi ne tik apžvelgti reikšmingus metų įvykius, bet ir pristatyti jūriniame sektoriuje dirbančius žmones ir jų, kaip klaipėdiečių, lūkesčius. Ar žinote, kad l. e. p Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Vidmantas Paukštė yra tikras vilnietis, o Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka gimė geležinkelio stotyje?
"Geri metai būna tada, kai dirbi savo darbą tyliai, ramiai, be reikšmingų įvykių ir be reikšmingų nesąmonių", - juokauja Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.
Investuoti 76 milijonai
Klaipėdos uostui 2019-ieji investicijų atžvilgiu buvo rekordiniai - iki gruodžio 6 d. investuoti 76 milijonai eurų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. Rekonstruota nemažai krantinių, baigtas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m pirmas etapas.
Krovos apyvarta antrą pusmetį Klaipėdos uoste nedidėjo, tad metų rezultatas gali būti panašus kaip ir pernai. Visko gali būti, kad rekordo šioje srityje šiemet neturėsime. "Kreivė negali kilti visą laiką tik į viršų. Ateina laikas kiek stabtelėti, kad galėtum kilti dar aukščiau. Šie metai uostui buvo gana sudėtingi", - sako V. Paukštė.
Recesijai reikia ruoštis
2009-2010 m., vadinamieji krizės metai, Klaipėdos uostui buvo labai skaudūs. Paklaustas, ar uostas ruošiasi naujai krizei, laikinasis Uosto direkcijos vadovas atsakė nežinantis, ar reikėtų tai vadinti krize.
"Recesijos yra natūralus ekonomikos procesas, kuris anksčiau ar vėliau ateina, ir tam reikia pasiruošti.
Prisimindamas 2009-2010 m. galiu pasakyti, kad krizė yra ne vien tik blogis, bet ir galimybė pigiau pasistatyti tam tikrą infrastruktūrą.
UOSTININKAS. Laikinasis Uosto direkcijos vadovas vilnietis Vidmantas Paukštė Klaipėdoje gyvena jau 15 metų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Labai geras pavyzdys yra Centrinis Klaipėdos terminalas. Rangos darbų konkursas vyko 2010 m., statybų skaičiuojamoji kaina buvo 170 mln. litų. Vien todėl, kad buvo didelė krizė ir nebuvo darbų, mes sugebėjome terminalą pastatyti už 100 milijonų litų. Verslas elgiasi panašiai. Pavyzdžiui, per recesijas statoma daug viešbučių. Pastaruoju metu Uosto direkcija rytinėje Baltijoje lyderiavo savo konkursų skaičiumi, investicijų apimtimis, rangovai turėjo daug užsakymų, konkurencija sumažėjo. Mes turime daug parengtų projektų, kiti dar rengiami. Nemanau, kad būtina visus juos pulti įgyvendinti vienu metu, reikia būti pasiruošusiems vadinamiesiems blogesniems laikams", - kalbėjo V. Paukštė.
Pasak jo, dabar daug dėmesio skiriama ES lėšų panaudojimui, nes reikia spėti tai padaryti iki 2023 metų birželio. Be to, reikia nenusileisti konkurencinėje kovoje su kitais uostais.
"Rytinėje Baltijos pakrantėje mes lyderiaujame, bet jeigu pažiūrėtume, ką daro lenkai, man atrodo, kad jie mus lenks keliais milijonais tonų. Lenkijoje labai auga konteinerių krova. 2009 m. pastatytas konteinerių terminalas Gdanske dabar jau yra visiškai užkrautas, uostas svarsto galimybę plėstis toliau. Konteinerių rinka auga. Šiuo metu lenkai demonstruoja dideles ambicijas. Gdansko, Gdynės uostai numato plėtrą jūroje. Mes neturėtume praleisti galimybės pasiimti savo dalį krovinių", - sakė V. Paukštė.
Kėdės - dvi, atlyginimas - vienas
Jau daugiau kaip pusę metų infrastruktūros direktorius V. Paukštė eina ir laikinojo Uosto direkcijos vadovo pareigas. Taigi, sėdi ant dviejų kėdžių, bet gauna "vienos kėdės" atlyginimą. Šiais metais jam teko atlaikyti tokius iššūkius, apie kuriuos negalėjo net pagalvoti, bet įgijo tam tikros patirties. Kiek dar Susisiekimo ministerija temps gumą, kol paskelbs vadovo parinkimo konkursą, nežinia. V. Paukštė nežino, ar dalyvaus tame konkurse, neturi laiko kada apie tai galvoti.
"Tapus vadovu padidėjo atsakomybė, klausimų ratas. Bet Uosto direkcija nėra priklausoma nuo vieno žmogaus. Yra užsukta mašina ir ji važiuoja iš inercijos, svarbu jos nestabdyti, negadinti. Tiek direkcijos, tiek Klaipėdos uosto pasiekimai nėra vieno žmogaus pasiekimai, dirba didžiulis kolektyvas. Man gal buvo lengviau priimti tą iššūkį, nes aš jau 14 metų dirbu Uosto direkcijoje. Pradėjau nuo projektų vadovo ir kas trejus metus keisdavau pareigas, todėl nebuvo tokio didelio šuolio į viršų, didelio šoko nepatyriau", - sako laikinasis Uosto direkcijos vadovas.
Įveikti visus iššūkius laikinajam Uosto direkcijos vadovui padeda šeima, žmona. Jis mėgsta grybauti ir miške geriausiai atsipalaiduoja. V. Paukštė užaugo Vilniaus centre, bet Klaipėdoje gyvena jau 15 metų, žmona - žemaitė.
"Vilniaus universitete gavau inžinerinės geologijos bakalauro ir magistro laipsnius, dar Vilniaus universitete baigiau ir tarptautinį verslą. Beje, mano bakalauro darbo tema buvo gruntų savybės Klaipėdos uoste įgyvendinant tam tikrų krantinių rekonstrukcijos darbus, nors tuo metu Klaipėdos uoste dar nebuvau buvęs. Tik vėliau mane darbai atvedė į Klaipėdą, taip ir atsidūriau Uosto direkcijoje. Klaipėda turi savo privalumų. Kai draugams Vilniuje pasakai, kad į darbą, kuris prasideda 8 val., gali išvažiuoti 7.45 val., jiems būna nesuprantama. Šiame mieste sutaupai labai daug laiko. Sostinėje tokios prabangos nėra. Uostamiestyje dar daug ką galima padaryti, kad gyvenimo kokybė būtų dar geresnė", - mano V. Paukštė.
Nerimas dėl taršos mažinimo
"Šie metai mums tikrai neblogi. Pagaliau po daugelio metų, kai Lietuvos laivų tonažas vis mažėjo, situacija stabilizavosi ir bendras laivų tonažas padidėjo. Vieną laivą įsigijo "Limarko" laivininkystės kompanija, du - AB "DFDS Seaways". Tai džiugina, tai judėjimas į priekį", - sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius G. Kutka.
Laivų savininkų laukiantys iššūkiai yra susiję su gamtosauga. Nuo 2020 m. sieros junginių kiekis jūriniame kure mažinamas pasauliniu mastu. Buvo leidžiamas maksimalus jų kiekis 3,5 proc. masės, o nuo Naujųjų metų - 0,5 proc. Švaresnio kuro tonos kainos skirtumas yra mažiausiai 250 JAV dolerių, o laivas per parą sunaudoja apie 10-25 tonas kuro. Tad laivų savininkai patiria papildomų kaštų. Be to, Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) priėmė nutarimą iki 2050 metų 20 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimus, palyginti su išmetimais 2008 m. 2020-2021 metais gali būti priimti sprendimai dėl taršos leidimų įsigijimo, apmokestinti kuro tiekimą ir kt.
"Patyrėme turbulencijų dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vykdomų reformų, yra daug iškilusių neaiškumų, pavyzdžiui, kaip klostysis reikalai po "Brexit", bet kol kas mes gyvenome neblogai. Duok Dieve, kad ir kiti metai būtų tokie", - teigė G. Kutka.
Jo svajonė labai žemiška - kad jūrinė bendruomenė būtų stipri. "Kai esi mažas, tai ir centrinė valdžia tau neskiria didelio dėmesio. Norėtųsi, kad ir valstybės žmonės, atstovaujantys mums, t. y. ministerijos, administracijos atstovai, būtų stiprūs, nes laukia didžiuliai iššūkiai. Į valstybės tarnybą nelabai kas nori eiti, gali prastėti paslaugų kokybė, nes dabar kol kas dar važiuojame senu vežimu. IMO konferencijoje Lietuvai atstovauja vienas delegatas, o kaimynų atvažiuoja ir po 6-7", - sako jis.
Kita jo svajonė - kad Klaipėda pakiltų į aukštesnį lygį. Jo manymu, šiuo metu uostamiestį yra apėmęs sąstingis. "Uostas miesto nepaveža, nes technologijos vystosi, vis mažiau reikia žmonių, vadinasi, ir pajamų gaunama mažiau. Žinoma, jeigu Klaipėdoje nebūtų uosto, ji būtų kaip Šiauliai, bet turime aiškiai pasakyti, kad uostas vienas miesto nepatempia, tai akivaizdu", - mano G. Kutka.
"Kartais geriau pasikalbėti su medžiu"
"Gimiau, juokauju, geležinkelio stotyje. Tėvukas visą amžių buvo geležinkelininkas. Gyvenome Pakruojyje, tipiškame geležinkelio stoties pastate, kurio pirmame aukšte buvo keleivių salė, o antrame - žinybiniai butai. Vėliau persikėlėme į Tauragę. Mano tėvai gryni aukštaičiai: mama - nuo Ignalinos, tėvas - nuo Utenos. Mokslus baigiau Vilniuje. Klaipėdoje gyvenu nuo 1993 metų", - apie save pasakojo G. Kutka.
ĮDOMU. Gintautas Kutka yra trumpai dirbęs ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje, bet Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus darbas jam gerokai įdomesnis, nes jame kur kas daugiau tarptautiškumo.
Jis ilgą laiką dirbo laivų agentu, turi kelis hobius, vienas jų - istorija. "Dirbdamas agentu sutikdavau daug įdomių kapitonų. Būdavo įdomu pagal žmogaus pilietybę nustatyti tai, kaip jis elgiasi. Beje, iš to, kaip nuleidžiamas trapas, gali nuspėti, kokia yra laivo įgula. Pirmą kartą apie "Meridiano" istoriją sužinojau iš suomių kapitono", - pasakojo jis.
Kitas hobis - sodininkystė. "Kartais geriau su medžiu pasikalbėti negu su žmogumi", - juokavo pokalbininkas.
Jis taip pat skaito paskaitas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kas, pasak jo paties, neleidžia apkerpėti.
G. Kutka pastebi, kokį didelį darbą jūriniame sektoriuje daro Lietuvos jūrų muziejus, kuris yra labai matomas visuomenės, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. "Susirinkę šventinių pietų pasidžiaugėme atsirandančiu jūrinio sektoriaus vieningumu", - sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą